Merui Vytautui Grubliauskui jis patvirtino planus šalies ligonines perduoti ministerijos žinion. Anot jo, 1997-aisiais patvirtinta pertvarka, kai kai kurios ligoninės tapo municipalinės, nepasitvirtino, o tik išaugino išlaidas. Savivaldybėms norima palikti tik pirminę sveikatos priežiūra užtikrinančias įstaigas.
„Ligoninės turi glaudžiau bendradarbiauti, specialistai iš didesnių ligoninių turi vykti į periferiją, ir konsultuoti pacientus. Kalbame apie savotiškus sveikatos priežiūros įstaigų klasterius“, - aiškino V.Andriukaitis.
Jo įsitikinimu šalyje susidariusi nenormali situacija – įstaigos turi įsigijusius brangią techniką, tačiau, panašu, kad ji pacientams neprieinama. Štai kompiuterinių tomografų Lietuvos valstybinėse ligoninėse yra 33, dar 8 – privačiose klinikose, magnetinių rezonansų – 8, tiek pat ir privačiame sektoriuje. Tačiau šalyje dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos.
„Tai yra labai blogai ir taip toliau gyventi negalime. Paskaičiuota, kad su 35 tūkst. lietuvių atsisveikinama dėl ankstyvų mirčių. Tai juk ištisa savivaldybė. Taip negali būti“, - aiškino V.Andriukaitis.
Anot ministro, situacija nenormali ir dėl to, kad ligoninių vadovai akivaizdžiai užsisėdi. Siekiama, kad kas penkerius metus įstaigose būtų rengiami konkursai. Šiuo metu didelė dalis medikų – vyresni nei 65-eri. Ligoninių vadovai neretai dar vyresni. „Nesudaromos sąlygos jaunimui. Reikia peržiūrėti, kaip atsitinka, kai įstaigoje yra 1400 etatų, o dirba 1900 žmonės“, - aiškino ministras.
