Ištyrę 1010 kraujo mėginių medikai nustatė, kad 23,2 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas, 51,7 proc. – vidutinis nepakankamumas ir tik 14 proc. – nedidelė stoka. Likusių tiriamųjų kraujyje nustatytas rekomenduojamas vitamino D kiekis, tačiau jie sudarė tik 10,3 proc. visų mėginių, rodo medicinos įstaigų laboratorijų, priklausančių Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijai, duomenys. Tyrime buvo analizuojami 2012 metais atlikti bendrojo vitamino D kraujo tyrimų rezultatai.
„Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais“, – sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, mokslininkai jau yra atradę ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir depresijos bei įvairių kognityvinių (nuotaikos, pažinimo ir kt.) sutrikimų.
„Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų dėl vitamino D įtakos sveikatai. Jie atskleidė įdomių sąsajų ir parodė didžiulę šio vitamino įtaką gerai žmogaus savijautai ir sunkių ligų prevencijai“, – teigia gydytoja.
Pasak jos, natūraliai organizmas vitaminą D pasigamina saulės spinduliams veikiant odą, todėl ne veltui šis svarbus vitaminas dar yra vadinamas „Saulės vitaminu“.
„Deja, bet Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje saulę matome retai. Didelės įtakos turi ir besikeičiantis gyvenimo būdas – vis mažiau laiko praleidžiame gryname ore, kur net ir tie menki saulės spinduliai galėtų pasiekti mūsų odą“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad dėl šių priežasčių net ir vasarą organizmas nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio bei nekompensuoja jo stygiaus. Tuo labiau vasarą nesukaupiame „Saulės vitamino“ atsargų žiemai, kai saulės spindulių kiekis ir lauke praleidžiamas laikas dar labiau sumažėja.
Vitamino D dar galima gauti ir su maistu. Pagrindiniai jo šaltiniai – riebi žuvis, kiaušinio trynys ir galvijų kepenys. „Tačiau šie produktai paprastai nėra vartojami kasdien – tai nėra įprasta mūsų platumų gyventojų mitybos raciono dalis, todėl realybėje su maistu gaunamas vitamino D kiekis yra gerokai mažesnis nei reikia organizmui“, – pastebi gydytoja.
