Apie mažėjančio vaikų skiepijimo keliamus iššūkius; gydytojų, tėvų atsakomybę; vakcinų svarbą valdant sveikatai pavojingas ligas Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje savo nuomonę išsakė ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnai, mokslininkai, žiniasklaidos atstovai.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į skiepijimų aktualumą ir jo įtaką užkrečiamųjų ligų valdymui, kontrolei ir profilaktikai.
„Rudenį dažniausiai pradedame kalbėti apie gripą, kitus pavojus suaugusiųjų, o ypač vaikų sveikatai, tačiau užkrečiamosios ligos ir apsauga nuo jų – visus metus aktuali tema, – teigė viceministras. – Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, veikia nepageidaujamų povakcininių reiškinių registravimo sistema, didinama tėvų, gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų atsakomybę“.
Pasak A. Klišonio, mažėjančios vaikų skiepijimo apimtys – valstybės rūpestis, verčiantis visiems kartu spręsti, ką dar galima padaryti, kad visuomenė būtų sveika ir saugi. Svarbus vaidmuo čia tenka ir žiniasklaidai, ir tėvams, kurie taip pat prisiima vakcinomis valdomų ligų riziką.
Mokslininkai teigia, kad vakcinų skiepijimas – veiksmingiausia medicinos intervencija per visą medicinos istorija, kurios dėka suvaldyta ar net išnaikinta daug užkrečiamųjų ligų.
Specialistų susirūpinimą kelia mažėjančios vaikų vakcinacijos apimtys Lietuvoje. Pagal mūsų valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimai atliekami nuo 10 infekcijų, šešių rūšių vakcinomis. Visos vakcinos atitinka ES keliamus saugumo ir veiksmingumo standartus.
Statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų).
Pasaulyje nėra jokių mokslo įrodymais pagrįstų duomenų, kad skiepijimai gali sukelti lėtines ligas ar kitus sveikatos sutrikimus vaikams, teigiama pranešime spaudai. Visgi gydytojai homeopatai teigia, kad skiepai ne tik ne visada apsaugo, bet gali ir pakenkti.
Diskusijos dalyviai – Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos prezidentas profesorius Vytautas Usonis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė Daiva Razmuvienė, kiti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnai, žiniasklaidos atstovai – išreiškė viltį, kad aktyvus bendradarbiavimas ir objektyvus moksliniais įrodymais pagrįstas visuomenės informavimas padės išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje.
