Sekite 15min Google
Atsakymas – prieš 74 metus, 1954 m. birželio 30 d. Dalyje Lietuvos tądien apie 16 val. diena virto naktimi.
Kitą tokį užtemimą Lietuvoje stebėti bus galima tik 2142 m.
Pabandėme pasklaidyti anų laikų spaudą ir paieškoti informacijos, kaip atrodė šis unikalus gamtos reiškinys Lietuvoje ir kaip jį sutiko lietuviai.
To meto laikraščiai apie užtemimą rašė pakankamai nedaug, akcentuodami mokslinę šio reiškinio pusę.
Būtent iš šios perspektyvos Saulės užtemimas netgi tapo sovietinės propagandos įrankiu, pabrėžiant sovietinės, mokslu paremtos santvarkos pranašumą prieš kapitalistines šalis, kur neva prietarai vis dar gajūs, o užtemimai aiškinami Dievo valia.
Stebėjo pusė Lietuvos
Visišką Saulės užtemimą matyti buvo galima maždaug iš pusės Lietuvos teritorijos – pietų, vakarų ir pietvakarių Lietuvos. Kauno, Klaipėdos gyventojai užtemimą stebėti galėjo neišvykę iš namų.
Vilniuje visiško užtemimo matomumo ruožas kliudė tik labai nedidelę dalį miesto, bet ir likusiame mieste neužtemdyta liko tik maždaug 1/100 Saulės disko dalis.
Teritoriją, iš kurios buvo matomas visiškas Saulės užtemimas, galite matyti žemiau esančiame žemėlapyje, publikuotame 1954 m. „Tiesos“ laikraščio numeryje.
Dalinis užtemimas buvo matomas visoje Lietuvoje. Ilgiausiai (apie 2,5 min.) užtemimas truko Šilutėje, Kudirkos Naumiestyje ir Marijampolėje.
Per Lietuvą 153 km ilgio užtemimo juosta keliavo apie dešimt minučių.