Vienas labiausiai kvapą gniaužiančių ritualų pasaulyje: atokios salos gyventojai nardo ne į vandenį, o į žemę

Palyginus su šia ceremonija, šuoliai su virve – tiesiog vaikų žaidimas.

Viena iš įspūdingiausių kultūrinių apeigų, kokias tik galima įsivaizduoti, kiekvienais metais nuo balandžio iki birželio vyksta Ramiojo vandenyno valstybei Vanuatu priklausančioje Pentekosto saloje.

Vietine kalba ši apeiga žinoma kaip „Nagol“. Vyrai užlipa ant trapių medinių bokštų, kurių aukštis gali siekti netgi 30 m.

Wikimedia Commons / Paul Stein nuotr., CC BY-SA 2.0/Šuolių bokštas

Tada jiems prie kulkšnių yra pririšami vijokliai ir vyrai neria žemyn, tiesiai į žemę. Jų kritimą sulaiko tik šie vijokliai. Daugiau jokių saugumo priemonių nėra.

Vijokliai turi būti tinkamo ilgio ir pakankamai elastiški, kad krentantis vyras atsimuštų į žemę, bet švelniai.

Jei vijoklis bus per trumpas – vyras rizikuoja pakibti ore ir susižeisti trenkdamasis į bokštą. Jei vijoklis bus per ilgas arba nutrūks... Tikriausiai suprantate patys.

Pvince73 / Shutterstock.com nuotr./Šuolis į žemę Vanuatu saloje

Pradžią mena tik legendos

Kada prasidėjo „Nagol“ tradicija, niekas tiksliai nežino. Dar XX a. pradžioje Europos misionieriai ją Vanuatu buvo uždraudę, tačiau atokioje Pentekosto saloje, kurios europiečiai paprastai tiesiog nepasiekdavo, iš kartos į kartą perduodama tradicija nenutrūko niekad.

Pasak vietinių legendų, šuolius į žemę įkvėpė nesėkminga santuoka. Moteris, pasak legendos, nutarė pabėgti nuo vyro, su kuriuo nesutarė, o galbūt buvo jam neištikima (skirtingos versijos šiek tiek skiriasi).

Vyras ją vijosi. Tada moteris įlipo į aukštą medį, prisirišo prie kulkšnių vijoklius ir šoko žemyn. Ir nusileido saugiai.