Brazilijai antrajame kėlinyje pirmaujant 2:0 ir brazilui Rivellino ruošiantis atlikti baudos smūgį Zairo vartų link, zairietis gynėjas Mwepu Ilunga staiga iššoko iš sienelės ir spyrė kamuolį aukštai ir toli į priešininkų pusę.
Toks veiksmas suglumino visus – aistruolius, varžovus, komandos draugus, teisėją.
M.Ilunga buvo nubaustas geltona kortele, o po to susilaukė didelių pašaipų.
Daug kas manė, esą afrikiečiai (Zairas buvo pirmoji rinktinė iš Užsacharės Afrikos, patekusi į pasaulio futbolo čempionato finalinį etapą) net nežino futbolo taisyklių. Komanda buvo pakrikštyta „futbolo klounais“.
„Keistas momentas, kuris parodė Afrikos neišsilavinimą“, – taip tuomet situaciją apibūdino anglas komentatorius Johnas Motsonas. Toks požiūris į situaciją prigijo.
Tačiau buvo klaidingas. M.Ilunga buvo profesionalas ir būtų sunku įsivaizduoti, kad jis nežinotų įprastos futbolo taisyklės. Zairo rinktinei jis atstovavo nuo 1971 m., 1974 m. tapo Afrikos tautų taurės čempionu.
„Aš žinojau futbolo taisykles. Padariau tai tyčia“, – 2010 m. jis sakė BBC.
Jo veiksmas turėjo priežastį, ir ji buvo susijusi ne su futbolu, o su politika. Ir ganėtinai liūdna, nes susijusi su šalies diktatoriumi Mobutu Sese Seko bei jo parankiniais.
Futbolas kaip propagandos įrankis
Po 1965 m. Konge įvykdyto karinio perversmo valdžią užėmęs brutalus ir žiaurus diktatorius Mobutu Sese Seko šalį valdė 1965-1997 m. 1971 m. jis pakeitė šalies pavadinimą į Zairą.
Diktatorius savo galią naudojo milžiniškam turtui sukaupti ir šalies pinigus skirstė kaip savo.
Mobutu į sportą žiūrėjo kaip į ryšių su visuomene įrankį, kuris gali atnešti žinomumo šaliai – ir jam. Todėl sportui skyrė didelį dėmesį.
Didžiausia jo sėkmė buvo „Dundėjimas džiunglėse“ (angl. „Rumble in the jungle“) – 1974 m. Zairo sostinėje Kinšasoje surengta kova tarp dviejų žymiausių to meto boksininkų Muhammado Ali ir George‘o Foremano dėl sunkiasvorių pasaulio čempiono titulo.
Siekdamas surengti šią kovą, Mobutu investavo daug savo šalies pinigų. Kovą lydėjo trijų dienų muzikos festivalis, kuriame dalyvavo garsūs to meto JAV muzikos vardai – Jamesas Brownas, B.B.Kingas, Celia Cruz ir „The Pointer Sisters“.
Žinomumo šaliai tai išties pridėjo – Zairo vardą sužinojo daug žmonių visame pasaulyje. Tačiau eilinių zairiečių gyvenimo anaiptol nepagerino.
Futbolas buvo kita sritis, kuriai Mobutu skyrė daug pinigų ir kur šalies rinktinė pasiekė rezultatų.
Vadovaujami specialiai pasamdyto trenerio iš Jugoslavijos Blagoje Vidiničiaus, Kongo/Zairo futbolininkai 1967–1973 m. laimėjo tris Afrikos klubų čempionų titulus, 1968 ir 1974 m. – Afrikos tautų taurę, tais pačiais 1974 m. sėkmingai pasirodė Pasaulio čempionato atrankoje, nepralaimėdami nė vienų rungtynių.
1974 m. po triumfo Afrikos tautų taurėje visa komanda buvo pakviesta į asmeninę audienciją pas Mobutu. Tuo metu jis taip bijojo dėl gresiančių pasikėsinimų, kad labai retai palikdavo savo rezidenciją.
Daugeliui futbolininkų, užaugusių skurde, apsilankyti prabangioje rezidencijoje ir išvysti visagalį šalies vadovą buvo didžiulis įspūdis.
Žaidėjai vėliau pasakojo, kaip Mobutu sakė besididžiuojantis jų pasiekimais ir netgi kaip gerai jie atrodo su geltonais marškinėliais.
Mobutu pažadėjo kiekvienam žaidėjui po namą, automobilį ir 20 tūkst. dolerių grynais. Taip pat jis pažadėjo geriausias sąlygas, kol rinktinė dalyvaus pasaulio čempionate, kuris vyko Vakarų Vokietijoje.
Svajonė susidūrė su realybe
Iš pradžių viskas išties atrodė puiku. Zairo rinktinė į čempionatą nuskrido specialiai užsakytu lėktuvu, iš oro uosto juos pasiėmė specialūs visiškai nauji „Mercedes“ autobusiukai, jiems buvo užsakytas prabangus viešbutis ir pažadėti didžiuliai dienpinigiai.