Dovanojamas mažas gražuolis kačiukas

Baltu lietum tą vakarą lijo,
Žvaigždėm žibėjo miesto gatvės
Ir aštriu rudeniu kvepėjo,
O aš drebėjau vienas, pasaulio dar nematęs...
Aš nestabdžiau naktinio vėjo,
Per greit pro šalį jis praskriejo
Man aštriu rudeniu kvepėjo
Ir žemė nerimastimi žydėjo..
Nebežinau, kiek laiko aš stovėjau,
Lyg paukštis tolyn nugarmėjau,
Tačiau širdis šėliojo ir spurdėjo
Gal pasiseks,
Gal aš ne gūsis vėjo...

Labas. Esu vardu Lašas. O gal geriau Lašelis, nes esu dar labai mažytis. Nežinau kur dingo mano mamytė, bet kiek save prisimenu jau buvau vienas.. Todėl, norint išgyventi, ieškojau užuovėjos, šilumos ir kažko, nuo ko taip negurgtų alkanas skrandis. Šilumos poreikis mane atvedė į keistą vietą pavadinimu soliariumas. Bet man paaiškino, kad ne čia mažų kačiukų rojus...

 

Tačiau mane perėmė kažkokia keista žmogysta, kuri kaip bebūtų keista, žaidė su manim, glostė ir netgi davė savo šiltą megztinį man pamiegoti. O paskui aš išgirdau, kad mane priglaus. O dar vėliau, kad laikinai. Aš labai bijojau žodžio laikinai, bet mano geroji gelbėtoja sakė, kad nepaliks manęs vėl šalti gatvėje, kol manęs neateis pasiimti mano nauja šeima. Taigi, aš labai laukiu Jūsų, noriu, kad mane surastumėt, nes aš pats dar per mažas Jūsų ieškoti.. bet aš labai labai laukiu, nes žinau, kad iki manęs tikrai yra geltonų plytų kelias, kuris padarys stebuklą ir išpildys mano ir Jūsų svajones.

Baltu lietum tą vakarą lijo....


Mažyčiui dar nėra 2 mėnesių, todėl jis labai laukia atsakingų, mylinčių šeimininkų.

Klaipėda