Susipažinkite, tai – mūsų globotinė Meška. Taip ją pavadino jos buvusi šeimininkė Liuba. Buvusi ne dėl to, kad jos atsisakė, bet todėl, kad ją pasiglemžė klastinga liga. Kad Liuba serga paskutinės stadijos vėžiu, žinojome jau senai, kai savanorė jos kieme dar vasarą gaudė kateles PSP programai ir gydė sergantį jos kaimynės šunį. Meškutė Liubai buvo viskas, kaip ir ji Meškutei. Vieną silpnumo akimirką, po nepakeliamai sunkaus chemoterapijos seanso, Liuba nedrąsiai paprašė savanorės – pažadėk man, kad pasirūpinsi mano kate, kai aš numirsiu. Tokie pažadai įstringa širdin, nes jo prašo mirštantis žmogus, tai be galo sunku ir sunkiai nupasakojama. Saugojom vietą pas mūsų globėją, ir baisiai nelaukėm tos dienos, kai paskambins jos kaimynai... Ir paskambino. Liuba mirė.
Meškutė beveik nemačiusi ir nebendravusi su kitais žmonėmis, išskyrus kaimynę Aną, kuri ją šerdavo ir prižiūrėdavo, kai Liuba dienas turėjo leisti ligoninėje. Tai Ana ir padėjo mums Meškutę pagauti ir įdėti į boksiuką, kol savanorės stovėjo už durų, nes jei tik būtume įėję vidun, katė būtų paklaikusi.
Penkias dienas tūnojome medžiaginiame namelyje pas globėją namuose. Pirmom dienom nieko nevalgėme, nėjome į tualetą ir gailiai gailiai naktimis verkėme. Bet stebuklas įvyko – globėjos kantrybė, ramybė ir išbandyti absoliučiai visokie skanėstai padėjo katytei truputį atsigauti po šoko. Pavyko labai trumpai pasiglostyti, pakasyti paausiukus, žuvis vis dar šiaip sau maistas, bet kepenėlės, mmmm :) Ir tualetas buvo „aplankytas“, ir trumpas pasivaikščiojimas po butą išėjo į naudą.
Net tris mėnesius gydėmės sielos žaizdas - dingusi šeimininkė, nauji namai, nauji kvapai, visiškai nesuprantama situacija... Bet viskas stabilizavosi, Meškutė atsigavo, ir pažadą jos šeimininkei mes ištesėjome.
Meškutė saugi, bet turime ir kitą bėdą – kaimynė Ana gyvena kitame kvartale, turi savo 3 augintinius ir dar šeria 10 savo PSP katelių, o nuo šiol šeria ir paliktas Liubos kates, nes tik šios dvi moterys kovojo su nuosavų namų „ponais“ dėl kačių išlikimo ir jas nuoširdžiai prižiūrėjo. Kaimynės be žodžių ir prašymų tiesdavo viena kitai pagalbos ranką, nes jas vienijo meilė ne tik savo, bet ir beglobiui gyvūnui. Gaila, kai kartais ryšys ir supratimas tarp svetimų žmonių yra stipresnis nei tarp tikrų šeimos narių.
Pirmose foto – Meškutė dar savo senuose namuose balkone ir dar neserganti Liuba, besiilsinti ant sofutės su vienu iš savo globojamų katinukų; penktoje – kaimynė Ana, visada, net ir pačią sunkiausią Liubos gyvenimo akimirką, nepabijojusi sunkios jos ligos ir visad padėjusi; kitose trijose – Meškutė pirmąsias dienas namelyje ir pirmasis pasiglostymas po penkių dienų vienatvės ir streso, na, o paskutinėse – visiškai atsigavusi Meškutė šiomis dienomis.
Meškutei reikia ramių namų be mažų vaikų ir kitų kačių. Meškutei apie keturis metus, tai - didelė, minkšta, balta, geltonakė labai graži ir rami katytė, kuriai teko daug išgyventi ir kuri tikrai pagaliau nusipelnė laimės geruose namuose. Jei norėtumėte Meškutę “įsivaikinti”, skambinkite globėjai tel. nr. 864605142, rašykite mums info@gyvunusterilizacija.lt. Meškutė gyvena Kaune.
