Ji buvo apvaliažandė, meili katytė. Ji gyveno lauke, viename Vilniaus kieme. Vardo neturėjo. Tiesiog katė, eilinė benamė, baltai raina ir niekuo neišsiskirianti.
Nebent patiklumu.
Nebent noru atkreipti žmogaus dėmesį, gal paglostys, prieis, pakalbins.
Nebent tuo, kad nemokėjo gintis nagais ir dantimis, tupėdavo per atviroje vietoje.
O kas buvo jis? Tas žmogus su šautuvėliu? Senas, jaunas? Paauglys? Nelaimingas, nepatenkintas gyvenimu ar atbulai, viską imantis, ko nori, besistumdantis alkūnėmis, toks, kuriam visada maža vietos?
Ką jis mąstė, šaudamas į katytę, kuri patikliai bėgo link jo, galbūt džiaugsmingai miauksėdama?
Nesužinosime to ir vargu, ar reiktų liūdėti – tos mintys nebuvo nei geros, nei šviesios. Jei jų išvis buvo.
„Ji apsirgo“, pasakė moteriškė, kuri kiek pažinojo ją, ir paprašė priimti. Į „SOS gyvūnų“ prieglaudą patekusi katulė gavo Mamzel vardą.
Niekas nė nemanė, kad naujokė nešiojasi kulką, kol vieną rytą nebuvo rasta kruvina nosyte ir pritaškiusi kraujais visą stelažiuką. Tas sekmadienio rytas buvo nedžiugus, ją teko skubiai gabenti į veterinariją. Sutiko priimti Jakovo klinika. Kelios dienos atsigavimui, o tada operacija – ir štai išvados: išimta nosiaryklėje įstrigusi kulka.
Savaime suprantama, jei ji būtų likus gatvėje, pajudėjus kulkai, nebūtų išgyvenusi, greičiausiai nukraujuotų...
Ačiū daktarei Margaritai už rūpestį prieglaudinuke, ačiū tiems žmonėms, kurie paaukojo jos gydymui (nebetrūksta!). Tai labai įkvepia, kai žinai, jog esi ne vienas, jog ne tik tau rūpi buvusių kieminukų likimas.
Ir dar viena kalėdinė dovana – Mamzel suteikta laikina globa, dėkui Astai ir jos šeimynai. Štai pirmosios žinios: „Mamzele namuose. Kaip ir priklauso naujokei, apėjo kambarius, ir sėdėjo pasislėpus po sofa, kol dukra pasiėmė ir į lovą nusinešė filmo žiūrėt. Guli ramiai, burzgia, ir duoda glostyt tai vieną šoną, tai kitą, tai pilvą. Tundra (kita katė) ją apšnypštė ir noro draugauti nerodo“.
Tokia jauki, draugiška katė, tikime, kad atsigavusi suras savo šeimą ir jos likimas pasisuks į gera. Jei norėtumėte suteikti jai namus, rašykite ilona@sos-gyvunai.lt.
