Minties gatvėje gyvenančiai Onutei vieną dieną buvo paskambinta į duris, o prie jų patupdyti du maži juodi katinėliai, laukti kol kažkas atidarys. Kažkas mat „gerą darbą“ sugalvojo padaryt: įtariame, kad kieme pamatė niekam nereikalingus katinėlius, jų pagailo, paskui permąstė, kokiai gerai močiutei būtų galima juos primesti, (nes juk patsai vargo neims), ir išsirinko Onutę.
Ir, matyt, visai negėda ir nesvarbu, tam, kuris taip pasielgė, kad Onutė slaugo namie sunkų ligonį, turi savo katę ir seną šuniuką: „Geras žmogus, moka rūpintis, reiškia dar rūpestėlio užkrausim!”. Taip mažylis Bonsas apsistojoglobėjos Onutės namuose. Ir kokių tik cirkų jis čia neiškrečia: ir gėlėse įsitaisęs užmiega, ir suaugusią katę pašokdina polkute, ir iš broliuko ligoniuko pasišaipo, bet kaip jam neatleisi? Kaip ant jo pyksi?- Pasižiūri ir supranti, kad tai tarsi mažas, padykęs vaikutis apsigyvenęs kačiuko kailyje.
Vos 2 mėn. Bonsas savo galvytėje turi pilną saują „fix idėjų”, ir prie viso to- tiesiog tobulą, meilų ir susikaupusį snukutį, į kurį pažvelgus sunkiai patikėtum, kad šiuo metu jis galvoja kaip iškrėst kokią kiaulystę! Jis tarsi žmogutis moka susinert letenėles ir nustatyt rimto mąstytojo žvilgsnį, o tada visi giria „vaje, koks protingas katinėlis“ ir Bonsas viduje visas klega iš laimės.
Galbūt norėtum užsiauginti šį mąstytoją ir turėt puikų draugą? Dėl Bonso drąsiai skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Goda) Vilnius.
