Turbūt ne veltui mūsų senoliai sakydavo: kas iš to grožio, jei laimės nėra. Oja be galo graži, jauna katytė, tačiau šiuo metu turinti „stipriai kabintis į gyvenimą“.
Jūs norite, kad aš papasakočiau Jums apie save? Kaip aš gyvenau, kol nepakliuvau pas Jus? Gerai, tik daug nemurksiu – labai dar spaudžia kosulys krūtinę, net įkvėpti sunku..
Mes buvom du, broliukas ir sesytė. Mūsų likimas toks pats, kaip ir daugelių tų, kurie pateko į „Pifą“. Gimėme mes lauke, ten kur šalta, nesaugu. Negana to, mūsų mamytė dingo ir mes likome kabintis į gyvenimą patys, bet nepajėgėm... Sušalom ir susirgom, o maisto taip pat nerasdavome... Dabar aš jau viena, paprasta maža kačiukė, o broliukas ten, aukštai aukštai, tarp debesėlių, žiūri į mane ir linki man sėkmės. O man dabar taip sunku vienai..
Aš labai stipriai peršalusi, sveikti trukdo ir labai mažas svoris. Varganai atrodau ir dėl savo nešvaraus kailiuko, prisipažinsiu dar neužtenka jėgų jo nusiprausti. Nors mano amžius apie penki mėnesiai, atrodau vos trejeto.. Šiuo metu esu veterinarijos gydytojų priežiūroje ir labai sunkiai kabinuosi į gyvenimą. Bet gydytojai ir savanoriai yra šaunuoliai, jie nepasiduoda, jie tiki, kad aš pasveiksiu. Man peršviesti plaučiai, padaryti kraujo tyrimai, statomos lašinės ir leidžiami vaistukai, ech, kiek dar adatų turėsiu atkentėti...
Aš suprantu, kad Jūs dažnai skaitote panašias istorijas su prašymais padėti mums, keturkojams, pasveikti. Tačiau Jūsų nors ir mažutė auka – man tai galimybė išvysti kitokį gyvenimą. Prašau, nelikite abejingi mano prašymui...
O gal Jūs galite man suteikti, nors ir laikinai, šiltą kampelį savo namuose? Aš labai meili, gera ir rami katytė, nekelsiu Jums didelių rūpesčių ir tikrai Jums atsidėkosiu savo švelnumu, murkimu ir draugija. Manau Jūs patys suprantate, kad daug lengviau sveikti namuose, nes namuose ir sienos gydo.
Aš labai laukiu Jūsų skambučių ir laiškelių: 868140309 arba info@pifas.org
