Kiti siamukai vartosi ant pagalvėlių, o aš tapsenu per geliančią rasotą žolę... Tie, kam pasisekė gyvenime, miega prie šeimininko kojų, o aš iš aplinkinių prašinėju nors lašo dėmesio. Nebūkit abejingi, sakau nebyliai, aš jums pamurksiu, aš pasitrinsiu jums į kelius, paglostykit vienišą benamį katiną, švelnų ir šiltą... Kol kas šiltą. Nes juk šalnos artėja, o mano aksominis kailiukas trumpas. Nes lietūs artėja, o neturiu nei kaliošų, nei skėčio. Nei namų, nei netgi būdos.
Užtat mano visas dangus, mano visas vėjas, mano visas lietus...
Dar kelios savaitės, ir tas dangus, vėjas bei lietus užgrius visu smarkumu: jau jaučiu, kaip norisi čiaudėti dėl nakties žvarbos.
Išgelbėk mane, gailestingas žmogau. Negaliu išgyventi šiame klimate, ne tam esu sutvertas. Ne dėl mano didžiulių žydrų akių, cinamono atspalvio kailiuko, ne dėl mano protėvių, kad ir kokie rimti būtų jų dokumentai... Dėl manęs viso ir dėl tavęs paties, – juk galime pasidalinti gyvenimą. Man užteks mažos dalies: dėmesio, maistelio, šilumos.
Sako, yra toks stebuklingas dalykas: kai pasidalini su kažkuo gyvenimą, jo nesumažėja, o padaugėja.
Norėčiau išbandyti...
Katinukas Siamukas
Šis siamo mišriūnas glaudžiasi Vilniaus pakrašty, Pagubėje (netoli Balsio ežero), atsirado ten vasaros pradžioje, arba pasiklydo, arba kažkas išmetė. Tad jis neturi šeimininkų, tik globėjus, kurie labai ieško jam tikrų, nuolatinių namų. Katinėliui iki trejų metų, jis kastruotas, labai meilus ir draugiškas žmonėms. Suteikite jam šansą pasitikti žiemą žiūrint pro lango stiklą į šaltą lauką jaukiuose namuose, o ne pusnyje...
Skambinkite dėl Siamuko 8 605 33452, rašykit gyvunai@lese.lt. Galėsite susitarti, susitikti ir pabendrauti su šiuo gražuoliu! Jei rimtai apsispręsite, bet negalite atvykti į Vilnių, ieškosime transporto į kitą miestą.
