Visuomenėje dažnai kalbama apie žmonių sveikatą, pirmosios pagalbos svarbą nelaimės atveju, tačiau neretai pamirštama, kad jos gali prireikti ir naminiam gyvūnėliui. Kai kas nors atsitinka mylimam augintiniui vieni pasimeta tokioje situacijoje, kiti bando pritaikyti žmogui skirtos pirmosios pagalbos žinias ir tik retas žino, ką ir kaip iš tikrųjų reikėtų daryti.
Siekdamos, kad bent daliai naminių gyvūnėlių ne tik laiku, bet ir tinkamai būtų suteikta pirmoji pagalba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos antro kurso studentės Erna Marija Meškytė bei Urtė Barbora Liutkevičiūtė pakvietė LSMU akademinės bendruomenės narius į paskaitą šia tema. Merginos susirinkusiesiems papasakojo, jog gaivinant šunį ar katę svarbu jį paguldyti ant dešinio šono, o darant dirbtinį kvėpavimą patartina užspausti burną ir orą pūsti per nosį, tai ypač svarbu kai gyvūnas didelis. Studentės taip pat paaiškino kuriose vietose augintiniui reikėtų čiuopti pulsą, kaip derėtų atlikti išorinį širdies masažą. Klausytojai sužinojo ir ką reikėtų daryti, jei augintinis susipjaustė letenas, susilaužė kaulus, patyrė nudegimą, yra ištiktas traukulių priepuolio, perkaito ar sušalo.
Paskaitos „Pirmoji pagalba naminiams gyvūnams“ metu didžiausias dėmesys buvo skirtas šunims ir katėms, tačiau neliko pamiršti ir kiti augintiniai: merginos papasakojo apie triušius, paukščius.
Būsimosios veterinarės Erna Marija Meškytė bei Urtė Barbora Liutkevičiūtė užsiminė, kad Lietuvoje labai mažai dėmesio skiriama gyvūnų sveikatai, todėl surengė paskaitą „Pirmoji pagalba naminiams gyvūnams“. Jos minėjo, jog ištikus nelaimei žmonės privalo mokėti pasirūpinti mažaisiais savo augintiniais ir suprasti, jog netinkamas pagalbos teikimas gali ne tik nepadėti, bet dar ir sukelti nemažai žalos. Merginos pridūrė, kad visų pirma, prieš gelbėdami gyvūną, žmonės turi nepamiršti pasirūpinti ir savo saugumu, o suteikus pagalbą, kuo skubiau augintinį gabenti pas veterinarus.
Lina Pankratjevaitė, LSMU Studentų atstovybė
