Dėl skausmo ir šoko tokiu atveju šuo praranda nuovoką, sprunka nuo nelaimės vietos, dar labiau sustiprindamas liepsną. Rimto gaisro metu šunys nukenčia pirmieji – jų kailis užsiliepsnoja tarsi fakelas.
Atvira ugnis pavojinga
Užsiliepsnojus kailiui, labiausia nukenčia oda. Oda – vienas jautriausių organų. Nudegusią odą ypač sunku gydyti. Be to, iškart kyla pavojus inkstų ir kt. organų darbui. Jei šuo nudega daugiau kaip pusę kūno odos, jis gali žūti.
Negydykite patys, o ypač žmonių vaistais. Vaistus ir gydymą skirs veterinarijos gydytojas, įvertinęs nudegimų sunkumą, šuns amžių bei kitus aspektus.Net jeigu neapsivils kailio, pavojų kelia nuodingi dūmai. Įkvėpus dūmų, pakenkiami plaučiai, sutrinka kvėpavimas. Negalavimai dėl toksiškų dūmų gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus ilgesniam laikui.
Neatsargumas namuose
Neretai šunys, ypač jauni, nukenčia virtuvėje. Smalsumas, gardūs kvapai užmigdo jų atsargumą ir šuo letenomis paliečia veikiančią kaitlentę arba užsiverčia verdantį puodą. Nusiplikymas karštais skysčiais, aliejais, prisilietimas prie kunkuliuojančio puodo – garantuota trauma.
Įvairūs šildytuvai, naudojami gimusių mažylių vadai šildyti, taip pat gali sukelti traumas. Šuniukai gali skausmingai nudegti. Krimstelėjęs elektros laidą, šunelis gali nukentėti dar skaudžiau. Elektra gali pažeisti ne tik gyvūnėlio odą, bet ir gilesnius audinius, o tokios žaizdos sunkiai gyja.
Pagalba nukentėjusiajam
Nors nukentėjęs šuo gali jaustis neblogai, bet, praėjus parai, jo savijauta gali smarkiai pablogėti. Esant nedideliems nudegimams, suvilgykite šaltame vandenyje kempinę arba drobės skiautę ir pribintuokite apdegusiame plote.
Jeigu nudegimas stiprus, kyla pavojus šuns gyvybei. Tai priklauso nuo to, kiek odos apdegė, ar nudegimai gilūs. Svarbu ir gyvūno amžius, bendra sveikatos būklė. Jeigu šuo apdegė jautriąsias kūno vietas (kirkšnis, krūtinę, snukį, lyties organus), jo savijauta tikrai prasta, todėl neabejokite: reikia skubios gydytojo pagalbos.
Apdegęs šuo kenčia didelius skausmus, elkitės apdairiai, jis gali kąsti. Vyniokite nukentėjusįjį į drėgną paklodę ir gabenkite į gydyklą.
Negydykite patys, o ypač žmonių vaistais. Vaistus ir gydymą skirs veterinarijos gydytojas, įvertinęs nudegimų sunkumą, šuns amžių bei kitus aspektus.
Gydytojas nuo nudegusių plotų pašalins negyvus audinius. Jis skirs vaistų, kad sumažintų šoko padarinius, be to, atstatys skysčių balansą nukentėjusiojo organizme.
Apdegusiam gyvūnui duodama nuskausminamųjų vaistų, vėsinama oda. Dažniausia iškart skiriami antibiotikai, kad nusilpęs organizmas nepasigautų infekcijos.
Reikia atkreipti dėmesį į nukentėjusio šuns mitybą, nes jam reikia daugiau skysčių ir baltymų.
Jeigu augintinis apdegė daugiau kaip 50 procentų kūno paviršiaus, išgelbėti jį sunku.
