Taip, taip klysti reikia kuo dažniau. Ir klysti reikia mokėti. Negalima paprastai padaryti klaidą, ją palikti vienišą ir keliauti toliau. Jei taip atsitiks, klaida netaps tavo profesiniu katalizatoriumi. Nes tuomet mokymasis per klaidą neteks prasmės. Nes ir vėl klaidos vengsi kaip baubo.
Netiki, kad klysti dabartyje yra naudinga tau pačiam? Tuoj paaiškinsiu.
Iš kiekvienos padarytos klaidos ateina patirtis. Ji gali būti skausminga, gėdinga, netikėta, gali turėti tūkstančius pavidalų, tačiau ji yra individuali. Tavo suklydusiojo patirtis. Šimtą procentų tikra ir gryna. Nepakartojama, nepavogta ir nenuplagijuota.
Per tokią patirtį įgyjamas konkrečios situacijos suvokimas, savo gebėjimų žinojimas ir išmokimas, ką ateityje galėtum daryti kitaip. Taigi suformuojama naujų galimybių erdvė, skatinanti atlikti vieną ar kitą užduotį keliais būdais.
Kuo daugiau galimybių įveikti konkrečią užduotį, tuo tiesesnis kelias į meistrystę – aukščiausią bet kokios srities profesinį pasiekimą. Juk nori būti savo srities guru?
Savo pasirinktų profesijų meistrystę pasieksi tik įveikęs klaidomis grįstą kelią. Tad nebijok klysti, juk gal nauja klaida yra pirmas (arba dar tik vienas) žingsnis savojo tikslo link.
Ir pabaigai. Buvusioms visada norėjau pasakyti ačiū. Jei ne jos, nieko gero nebūtų toliau. Esamosioms visada linkiu neužsibūti. Man patinka, kai jos smogia greitai ir tiksliai. Paskui susirenka daiktus ir išeina pas kitus. Būsimąsias norėčiau perspėti, kad dar šiek tiek turiu jėgų, nepaisant, jog buvusios ir esamos daug jų atėmė. Iš esmės ir būsimąsias priimčiau net su duona ar druska, bet tik bėda – anoms į tai visiškai nusispjauti. Nors ir esame surišti į vieną, bendrą grandinę, nors ir negalime egzistuoti vieni be kitų, jos visada ateina nelauktai ir neprašytai.
Buvusios. Esamos. Būsimos. Didelės, kasdienės arba išskirtinės. Kaskart vis kitokios, tačiau nešančios tą pačią žinią: – Sveikas, mano vardas klaida. Šiek tiek pagyvensiu su tavimi.- Taip, būk kiek reikia. Klaidinga būtų išmesti, nekęsti, ignoruoti dalį savęs.
Tad nebijokit klysti. Nei vienas žmogus – nesvarbu, kuo jis gyvenime užsiima ir kokias pareigas užima – nėra tobulas. Tiesiog vieni pripažino ir pasimokė iš klaidų, o kiti vis dar jas ignoruoja ir dėl jų atsiradimo kaltina kitus.
