Mielas drauge,
Pamėgink atspėti, iš kur Tau rašome. Ogi iš ten, kur saulė itin meiliai bučiuoja skruostus. Iš ten, iš kur greičiausiai grįšime gerokai papilnėję, bet užtat skaniai pavalgę. Iš ten, kur nuvykti mes su Dariumi svajojome dar nuo tada, kai susipažinome. Taip, rašome Tau iš nuostabiosios Italijos! Oras čia idealus, o nuotaika – puiki. Tikras poilsis po visų sunkių darbų! Labai gaila, kad jau paskutinė diena čia, spėtoje pamilti šalyje. Tačiau įspūdžių parsivežame tiek, kad užteks dar bent porai metų, iki kol galėsime sau leisti kitą kelionę! Taigi norime pasidalinti keletu iš jų su Tavimi.
Ar žinai, kaip mes mėgstame lankytis muziejuose? Esame tiesiog galvą pametę, kad tik galėtume prisiliesti prie istorijos. Tad nenuostabu, kad atvykus į Romą, vieną seniausių pasaulio miestų, net kvapą užėmė. Atrodo, kad visas miestas – tikriausias muziejus! Kai prieš akis išniro Koliziejus, atrodė, kad nualpsime. Nuostabus jausmas, kai išvysti objektą, tiek daug kartų matytą knygose, atvirukuose... Net sunku patikėti, kad jis tikras! Koliziejus trykšte trykšta galybe ir didybe. Neveltui jis stovi jau beveik 2 tūkstančius metų, liudijo daugybę narsių gladiatorių kovų, gyvūnų medžioklių, neveltui yra įtrauktas į Naujųjų septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Aš, aišku, paskendau svajonėse, kaip rengiu čia savo koncertą, o Darius įsijautė į gladiatoriaus vaidmenį. Vis dėl to, gal ir gerai, kad tik įsivaizdavo, juk dažnai jų kovos trukdavo iki mirties.
Ne mažesnį įspūdį paliko Kapitolijaus kalva. Rūmai, skuptūros, muziejus su seniausia pasaulyje marmuro dirbinių kolekcija. Nepatingėjome ir 124 laiptelius užlipti iki Santa Maria in Aracoeli bažnyčios, kuri yra pačiame viršuje. Antikinės Romos laikais čia buvo miestelis, o dabar – raudonų plytų šventykla, kurioje saugomos ne tik šventos Elenos relikvijos, bet ir popiežiaus Honorijaus IV-ojo bei įvairių Romos aristokratų kapai.
Be jokios abejonė, aplankėme ir Vatikaną. popiežiaus, tiesa, taip ir nepamatėm, tačiau švento Petro aikštė ir bazilika, kuriuos tiek kartų matėme per televiziją, atrodė tokie pažįstami ir savi, kad negalėjo mūsų palikti abejingais. Iš ten išvykome jausdamiesi, tarsi tapę geresniais žmonėmis, tarsi palaiminti – matyt tokios auros prisisunkęs visas miestas – valstybė.
Per tas dvi dienas, praleistas Romoje, nei karto nepasijutome nesavais. Viskas, pradedant ankstyvais, šiltais rytais ir baigiant nuostabia itališka vakariene, vertė jaustis jaukiai lyg namie. Ne kartą esame gaminę ir draugus vaišinę lazanija, spagečiais, bet palyginti su tuo, ką paragavome čia, atrodo, kad esame visiški nemokšos virtuvės srityje. O kur dar niekur neragautos picos ir saldus lyg angelų nektaras tiramisu.. Na, bet neišsiplėsime apie maistą, nes Tau tikriausiai jau seilė tįsta.
Taigi, po Romos patraukėme į Florenciją. Italijos centre esantis miestas mus itin sužavėjo renesanso statinių gausa. Paminklai, bažnyčios, kiti statiniai... Nepatikėsi, kaip įspūdingai atrodo visi tie fasadai, kolonos. Jautėmės lyg atsidūrę XVI amžiuje ir susitikę su pačiais Mikelandželu, Leonardu, Rafaeliu ir Donatelu. Ne, ne vėžliukais ninzėmis – su didingaisiais Italijos menininkais, kurių garbei ir pavadinti animacinio filmuko veikėjai.
Netoli nuo Florencijos įsikūręs kitas miestas, kurio architektūra ne ką mažiau įspūdinga – Siena. Jis yra įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą ir tikrai neveltui. Mus labai sužavėjo siauros Sienos senamiesčio gatvelės, Švento Dominyko bažnyčia, bei, žinoma, Sienos katedra. O dar, dukart per metus čia vyksta žirgų lenktynės. Čia sugebėjome rasti labai gražią pasagą – parvešime ją Tau, kaip vieną iš lauktuvių, kad neštų sėkmę.
Nuvykus į Italiją, nuodėmė būtų neaplankyti miesto ant vandens – Venecijos. O, gali įsivaizduot, kaip aš, didžioji romantikė, ten jaučiausi... Sunkiai suvaldžiau laimės ašaras, matant šią panoramą. Nuo vaikystės įsivaizduodavau, kaip aš su savo būsimu mylimuoju plaukiosime Venecijos kanalais. Ir štai – dabar aš čia, su savo mylimu Dariumi. Patirti tokį pilnatvės jausmą linkiu ir Tau, mielas drauge, ir visiems pasaulio žmonėms. Jei visi nors kartą gyvenime taip pasijaustų, pasaulis būtų daug geresnis!
Beje, dar vienas iš nuostabiausių įspūdžių – pirmą kartą gyvenime plaukiau laivu! Kėlėms į Kaprio salą. Gamta čia – kaip niekur kitur iki šiol nematyta! Vynuogynai, citrinmedžiai... O jei būtum buvęs Augusto sode!.. Ten taip gražu, tiesiog oazė! Tiesa, daug nuostabos sukėlė ten rasta Lenino skulptūra. Keista buvo sutikti taip gerai pažįstamą veikėją taip toli nuo gimtinės. Be šių ypatingai gražių sodų, dar labai sužavėjo žydroji grota. Žodžiu, Kaprio saloje gėrėjomės tokiais gamtos vaizdais, kurie sunkiai atrodė realūs. Net siela atsigavo!
Tikriausia Tu jau pavargai skaityti, tačiau būtinai turime paminėti Vezuvijaus ugnikalnį. Mums pavyko nusigauti iki pat kraterio! Nereikia ir sakyti, kad pirmas gyvenime matytas ugnikalnis sukėlė tiek emocijų. Prieš jį jautėmės tokie maži, tokie silpni. Ir visgi, šis vulkanas, kažkada palaidojęs Pompėją, dabar, nors ir alsuojantis karščiu, atrodė savas ir globėjiškas. O nuo jo atsiverianti panorama – dar vienas įstabus vaizdas. Neapolio miestas ir jūra, tiesiog tobulas derinys.
Dar daug įspūdžių papasakosime grįžę, tačiau galime pasakyti tiek – čia jautėmės nuostabiai. Viskas atrodė taip pažįstama ir artima, nors ir nauja. Net kirba mintis – argi ne čia mes turėtume gyventi, ar ne čia gyvenant jaustume visišką pilnatvę?..
Ak, tiesa... Gaila, bet šis laiškas nėra tikras. Nėra sėkmę nešančios pasagos, nėra kitų lauktuvių. Nėra ir nuotraukų ir kitų įsimintinų įvykių. Ir Italijoje, toli gražu niekada nebuvome. Tačiau jeigu mums labai LABAI pasiseks, pažadame, kad gausi ir laišką, ir lauktuvių ir daug daug geros nuotaikos. Net ir Italijos saulės šilumos pasistengsime parvežti, jeigu išsipildys mūsų didžioji svajonė.
Nuoširdžiai Tavo,
Kristina ir Darius
Dalyvaukite konkurse ir jūs! Laimėkite kelionių agentūros „Novaturas“ įsteigtą kelionę į Italiją. Daugiau apie prizą ir konkurso sąlygas skaitykite čia.
