Prieš keletą metų, pasibaigus pirmajam studijų semestrui ir atsikvėpus po įtemptos egzaminų sesijos, kartu su dviem draugėm iš universiteto nusprendėme išvykti į kelionę. Nesudvejojusios nei akimirką vienbalsiai nusprendėme aplankyti Romą, tačiau kas galėjo pamanyti, kad net garsusis romėnų poetas Virgilijus nesugebėjo nusakyti to tikrojo Amžinojo miesto grožio.
Jau tuoj leisimės. „Merginos, žiūrėkit, ar tik ne Koliziejus?“ Negali būti, pagalvoju, o gal tiesiog negaliu tuo patikėti...Taip, tai jis (širdis pasiutusiai ima plakti)! Štai ir atvykome, o kaip maloniai šildo saulė. Dar ryte klampojome po sniegą, o dabar per petį persimetusios paltukus keliaujame ieškoti savojo viešbučio.
Jau pusvalandį klaidžiojame ratais, nes turime tik savo nusipieštą ranka žemėlapį, kuris prajuokina kiekvieną praeivį, kurių klausiame patikslinimų. „Taip, sušunku, manau atradome!“ Lipame spiraliniais laiptais iki pat viršaus ir netrukus jau susispaudusios pažindinamės su šeimininke. Jauna itale vardu Donatella mums aprodo vos dviejų kambarių butą ir jau po akimirkos pešamės, kurios dvi iš mūsų galės miegoti viršuje, o kuriai teks likti dviaukštės lovos apačioje. Nekantraujame eiti pasivaikščioti ir žinoma nedelsiant klausiame, o kurgi yra tas Koliziejus. „Visai čia pat už kampo“, – šypsodamasi atsako Donatella. Negi tikrai?! Nedelsdamos sprunkame pro duris ir nestabtelėjusios nei akimirkai pasileidžiame į skirtingas puses. Susivokiu pametusi drauges tik po kelių minučių, tačiau iš kart išgirstu mane šaukiant vardu ir susirandu koleges, kurios nustėrusios žiūri į tolį, kuriame stūkso didysis Romos amfiteatras. Pasileidžiame link jo ir su kiekviena sekunde jis vis didėja. Jau beprarandančios kvapą atsiduriame prie pat, kadangi vakarėja lankymo valandos baigtos, grįžti teks rytoj. Judame tolyn ten, kur nosis suvilioja nuostabūs kvapai, taip pat ten, kur ausis užliūliuoja muzika, ir vėlei ten, kur girdisi vietinių juokas. Esame pasimetusios, jau keletą valandų šmirinėjame siauromis gatvelėmis, bet net nepastebėjusios atsiduriame parke priešais jau apšviestą Koliziejų. Ir taip palydime pirmąją naktį Romoje.
Ryte pakylame anksti, juk tiek daug turime nuveikti ir pamatyti. Kartu su šimtais kitų turistų laukiame eilėje norėdami apžiūrėti Koliziejaus vidų. Pavyko! Džiūgaujame kaip tikri vaikai. Vaizduotė ima šėlti, norėdama atkurti anų laikų vaizdus ir atsiduriame žiūrovų gretose stebėdamos už savo gyvybę, o kartu ir garbę besikaunančius gladiatorius. Toliau keliaujame į šalia esantį Foro Romano, kuriame praleidžiame visą pusdienį tyrinėdamos kiekvieną kampelį. Saulei po truputį leidžiantis pasiekiame garsųjį Trastevere rajoną ir kopiame pamatyti miesto panoramos nuo Janiculum kalvos. Vaizdas atima žadą, taigi kitą pusvalandį praleidžiame paprasčiausiai tylėdamos.
Laikas picai! Pažįstami nusiveda į geriausią, pačiąbitališkiausią piceriją mieste – „Gallo Rosso“. Neišblėstantį įspūdį palieka ši vieta. Staliuko reikia laukti apie pusvalandį, tačiau laikas neprailgsta. Nespėjus atsisėsti prilekia padavėjas ir užsakymą daugiau nei dešimčiai žmonių priima tiesiog akimirksniu. Valgiaraščio niekas neduoda, juk visi lankytojai vietiniai! Susikalbėti sekasi sunkiai, nes kiekvienas stengiasi perrėkti kaimyną. Kvapai ir triukšmas svaigina... na gal dar vynas, truputis limocello ir grappa, tačiau visgi šypsodamasi sudėlioji sakinį. – Che magnifica serata!
Prasideda dar viena diena. Susiruošiame į Campo dei Fiori turgų. Ir koks gi jis nepakartojamas! Visa galybė prieskonių bei makaronų rūšių, o dar kiekvienas prekeivis nori įsiūlyti savo. „Mano patys geriausi“ , – šaukia jie! Sukiojame ratus negalėdamos ištrūkti, kol pagaliau mus suvilioja kepyklėlė, prie kurios vitrinų rikiuojasi visa eilutė vaikų, akimis gardžiuodamiesi languose iškabintais gardėsiais. Išsirenkame kiekviena po vieną ir traukiame jais paskanauti į netoliese esančią Piazza Navona , ir kartu pasigrožėti miesto dailininkų kūriniais. Iš vienos aikštės pusės sklinda Jazzo garsai, iš kitos Kantri. Nešokti – tiesiog negali, tad apsukame kelis polkutės ratukus, aplinkinių palaikomos plojimais.
Pagaliau aplankome Ispaniškuosius laiptus. Niekur kitur neišvysi tiek daug įsimylėjėlių porelių. Jomis nusėti visi laiptai iki pat viršaus. Tikriausiai būtent čia yra išbandoma jaunuolių meilė, - pagalvoju sau,- kuris išdrįs atsisakyti mylimajai padovanoti rožę. Pačiame viršuje matome vakaro žarą. Aš užsimerkiu...Ir staiga...Pasigirsta opera, atliekama čia pat gatvės artisto. Ach, Roma, tu nenustoji stebinti.
Vakarą pasitinkame prie Trevi fontano. Jautiesi lyg būdamas didžiulio krioklio pašonėje, na o po kiek tai laiko imi tuo ir patiki. Monetos skrieja vieta po kitos, matai troškimų pilnas nepažįstamų, susirinkusių iš įvairiausių pasaulio kraštų, akis. Bet tuo pačiu žinai, kad dauguma, kaip ir tu, svajoja paprasčiausiai čia ir vėl sugrįžti!
Išaušta paskutinė diena. Ji skirta aplankyti Vatikanui. Buvome perspėtos, kad popiežiaus rezidencija yra neapsakomo dydžio, menės dvelkia nepaprastu grožiu bei prabanga, tačiau vis tiek liekame apžavėtos. Nežinome žiūrėti į sienas, lubas ar grindis...Pagaliau pasiekiame Siksto koplyčia. Joje tvyro visiška tyla ir visų esančiųjų galvos užverstos į viršų, sakytumei lubose matyti rugpjūčio dangus...Ne...Tai visai kas kita, žodžiais neįvardijama, greičiau kiekvieno mūsų pajuntama. Panašus jausmas apima įžengus ir į Šv. Jono baziliką. Kokia didybė! Akimirkai susimąstau, kad ir koks netobulas yra žmogus, kartu jis yra didis Kūrėjas. Likusią popietę praleidžiame Piazze di San Giovanni ir stebime minias žmonių. Mažieji vaikosi balandžius, saulė pamažu leidžiasi ir laikas po truputį atsisveikinti. Tai buvo nepamirštama viešnagė.
Roma pavergė mano širdį. Norite sužinoti kodėl? Miestas, kuris mena Antikos Dievų laikus, leido bent kelioms dienoms pasijusti lyg jau esu čia gyvenusi, ėjusi tais pačiais keliais, mačiusi tuos pačius saulėlydžius. Būtent tai ir yra šio miesto magija. Sugrįžti norėčiau dar ne kartą, tačiau už viską labiausiai šią kelionę padovanoti norėčiau savo tėvams, jų Sidabrinių vestuvių metinių proga. Trokštu išpildyti šią jų svajonę taip, kaip jie išpildė ne vieną manąją.
Vilda.R
Dalyvaukite konkurse ir jūs! Laimėkite kelionių agentūros „Novaturas“ įsteigtą kelionę į Italiją. Daugiau apie prizą ir konkurso sąlygas skaitykite čia.
