Iš kitos pusės žiūrint, darbas kultūros institucijoje ne visuomet skatina maksimaliai plačiai susipažinti su kitur įvykstančia kultūra, todėl sąrašą (tai ne reitingas. Viską sudėliojau pagal abėcėlę) sąžiningiau vadinti šitaip – geriausieji iš to, ką spėjau pamatyti ir patirti.
Detektyvai
Nauji autoriai lietuviškoje žanrinėje literatūroje, ypač jos detektyviniame sektoriuje, atsiranda labai retai, todėl dviejų debiutantų nedideli romanai – Antano Marcelionio kovinis (ir šiek tiek fantastinis) trileris „Master. Versija 1.1“ ir Kosto Strielkūno klasikinės atmosferos detektyvas „Mieste nebetiki velniais“ – be išlygų gauna svarbių kultūros įvykių titulus.
Dvikova
Prieš einant į šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ spektaklį perskaičiau anonsą, žadantį „naujų laikų ritualą, supurtysiantį iki sielos gelmių“. Nu nu, pagalvojau, dar pažiūrėsim kaip ten bus su tuo supurtymu. Ir viskas įvyko kaip žadėta – beatboxerio Aymerico Hainauxo ir šokėjo François Chaignaudo dvikovos (vienu metu trečiuoju performanso dalyviu tapo į grindis daužoma siurrealistinė lazda) „Mirlitons“ iki šiol negaliu pamiršti.
Filmas
Aš labai patenkintas, kad 2016 metais, vos pasirodžius Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, romano recenzijoje išpranašavau, kad knyga taps lietuviškos literatūros pramonės trigeriu, nes taip ir įvyko: pagal romaną sukurtas Igno Miškinio filmas tapo lietuviškos kinematografijos absoliučiu rekordininku, ir pagal pinigus, ir pagal žiūrovų skaičių.
Dar smagiau, kad filmas toks pat geras, kaip ir knyga! Filmą žiūrėjau Šiauliuose, važiavom ten specialiai, prieš ir po premjeros energingai pasivaikščiojom po miestą, aplankėm ir Pietinį rajoną. Bevaikštant pasigailėjau, kad neturiu miestui skirto architektūros gido – su juo būtų buvę dar įdomiau.
Gidai
Kaip jau rašiau aukščiau, kultūros įvykius dėlioju pagal abėcėlę, todėl teko palaviruoti, kad leidyklos „Lapas“ leidžiami architektūros gidai taptų natūraliu pasakojimu apie Šiaulius ir „Pietinia kronikas“ tęsiniu. Į svarbių kultūros įvykių architektūros gidus įtraukiau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra statistinė – šiemet išleistas „Vilnius. Architektūros gidas. 1900–2025“ ženklina serijos dvidešimtmetį. Na, o antroji yra akivaizdi – atnaujintas gidas yra tobulai parengta knyga.
Viena iš jos sudarytojų, dr. Marija Drėmaitė už architektūros tyrimus šiemet gavo Nacionalinė kultūros premiją ir iš šią žinią komentuojančių tekstų sužinojau, kad mokslininkė taip pat bendradarbiavo ir rengiant kitų metų pavasarį pasirodysiantį Šiaulių architektūros gidą. Jei 2026 metais vėl sudarinėsiu kultūros įvykių sąrašą, vieną poziciją jau turiu.
Protestai
Kai rugsėjo 25 d. įvyko pirmasis kultūros bendruomenės protestas prieš „Nemuno aušros“ atstovo paskyrimą į kultūros ministrus, dar niekas nežinojo, kad šis kultūros įvykis taps galia ir virs svarbiausiu kultūros reiškiniu Lietuvoje šiais metais. Na, o politinė situacija rodo, kad ir kitais metais teks kelti ikoninį ženklą su prarajon krentančia kultūra. Ar laisvu žodžiu.
Takas
Šiemet, pabaigus Neringoje užbaigus rekonstruoti dar vieną dviračių kelio atkarpą, pirmą kartą per kelis dešimtmečius iš Smiltynės į Nidą dviračiais nuvažiavome visiškai pramoginiu režimu – tiesiog mini, dairaisi ir džiaugiesi. Didžiausią įspūdį padarė nuo dviratininkų dailia tvora aptvertas rezervatas už Juodkrantės – važiuojant iš karto atsiranda ypatingumo jausmas, kai kiekvienas nuvirtęs medis už tvoros tampa šimtus kartų paslaptingesniu medžiu, nei tas, kuris guli be tvoros.
Štetlas
Muziejus „Dingęs Štetlas“ yra neturėjęs įvykti stebuklas, nes Lietuvos viduryje, tiesiog laukuose šalia Šeduvos, negalėjo atsirasti pasaulinio lygio muziejus, skirtas sunaikintiems Lietuvos žydams. Bet jis yra.
