Sekite 15min Google
Į literatūrą V.Palčinskaitė atėjo dar studijuodama Vilniaus universitete, 1961 m. Tada pasirodė pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Žemė kėlė žolę“. Vertintojai atkreipė dėmesį į poezijos romantiškumą, vidinę energiją, miesto realijas. Septintame–aštuntame dešimtmečiuose poetė išleido penkis eilėraščių rinkinius, iš jų vėliau sudaryta rinktinė „Laiptai“ (1985 m.).
Visai netrukus po debiuto, 1965 m., rašytoja įžengė ir į vaikų literatūros pasaulį, kuriame darbavosi šešis dešimtmečius. Kaip pastebi literatūrologas Kęstutis Urba, pirmosios eilėraščių knygos „Žirnių namelis“ (1965 m.), „Einu per miestą“ (1966 m.), „Braškių karalienė“ (1967 m.) vaikams pristatė personifikuotą, švelniai supasakintą gamtos ir miesto pasaulį. Augalai, daržovės, gamtos reiškiniai tapo personifikuotomis būtybėmis, žaidinančiomis vaiką, bet tuo pat metu ir skatinančiomis mąstyti, naujai, kitaip išvysti mįslingą pasaulį.
Vaikams skirta V.Palčinskaitės poezija išsiskiria optimistine pasaulėjauta, vaikystės kaip žaidimo, šventės atmosfera. Nors kartais nevengta ir tragiškų, dramatiškų motyvų (pavyzdžiui, poemoje „Baltosios nykštukės“, 1970 m.). Pirmųjų penkių rinkinių pagrindu sudaryta rinktinė „Namai namučiai“ (1977, 1984 m.) tapo labai populiari, buvo nuolat perleidžiama.
Rinkinys „Senamiesčio lėlės“ (1987 m.), anot K.Urbos, ženklina antrąjį V.Palčinskaitės kaip vaikų poetės kūrybos etapą. Pasikeičia pasaulėvaizdis – įsivyrauja miesto, senamiesčio vaizdai, pasikeičia intonacijos – džiugesį keičia mąslumas, romantizuota paslaptis.
V. Palčinskaitė neapsiribojo vien poezija, jos kūrybos laukas kur kas platesnis. Nuo 1964 m. ji parašė šešias pjesių knygas vaikams, tapusias įkvėpimo šaltiniu svarbiausių Lietuvos teatrų režisieriams. Pagal rašytojos pjeses kūrė ne tik Vilniaus Valstybinio Jaunimo teatro, Vilniaus „Lėlės“ teatro, Vilniaus Rusų dramos teatro režisieriai. Spektaklis „Aš vejuosi vasarą“ buvo pastatytas Klaipėdos dramos teatre, „Septynios snieguolės ir vienas nykštukas“ – Šiaulių dramos teatre, „Kristiano Anderseno rožė“ – Kauno dramos teatre. Pačia svarbiausia ir kūrybiškai brandžiausia laikoma, 100 teatrų pastatyta pjesė „Aš vejuos vasarą“ į sceną sugrįžo 2024 m. Keistuolių teatre pastatytas spektaklis pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias spektaklis vaikams ir jaunimui, spektaklis iki šiol renka pilnas sales jaunųjų žiūrovų. Itin didelę sklaidą V.Palčinskaitės kūryba teatrui patyrė per mėgėjų ir mokyklų teatrus, dramos būrelius, kuriuose pjesės buvo statomos nuolat.
Pagal V.Palčinskaitės scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti trys kino filmai: „Andrius“, „Traukinys į Bulzibarą“ ir „Geležinė princesė“, sulaukę didžiulio populiarumo. Rašytoja yra sukūrusi libretus penkioms oratorijoms ir miuziklams, vienas brandžiausių – tekstas Eduardo Balsio oratorijai „Nelieskite mėlyno gaublio“.
„Tu, kuris aukštai“, „Mėlynos gatvelės“, „Dėdė miegas“, „Naktis“, „Aš noriu, kad tu man grotum“, „Veidai“ – daugybė V.Palčinskaitės tekstų virto dainomis, kurias šiandien žino daugelis.
Nemenkas ir V.Palčinskaitės indėlis supažindinant lietuvių vaikus su pasaulinės vaikų literatūros klasika. Ji yra išvertusi knygų vaikams ir paaugliams – tokių garsių autorių kaip Roaldas Dahlis, Kate DiCamillo, John Boyne ir kt. Ypatingos svarbos yra jos išversti unikalaus britų folkloro tekstai – knyga „Motulės žąsies eilėraščiai“ (1998 m.).
Pastaraisiais intensyvios kūrybos metais V.Palčinskaitė stebino netikėtais kūrybiniais sprendimais. Pasirodė naujų poetės eilėraščių knygų vaikams: „Eilėraščiai iš namų“ (2017 m.), „Ką padarė šokių salė“ (2020 m.), „Bala nematė“ (2021 m.), trys prozos (memuarų) knygos. Tai „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ (2015 m.), „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ (2019 m.), „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“ (2024 m.). Pasirodė ir prozos knygos vaikams – „Stebuklinga Mocarto fleita“ (2008 m.), „Muzika Troliui“ (2011 m.), „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (2021 m.).
2026 m. pradžioje V.Palčinskaitė žengė dar vieną svarbų žingsnį – išleido poezijos rinktinę suaugusiems „Aukštoje žolėje“, kurioje publikuoti ir nauji eilėraščiai. O vos prieš porą savaičių pasirodė dar viena poetės knyga vaikams – „Afrikoj nėra žiemos“.
Nuo 1964 m. V.Palčinskaitė yra Rašytojų sąjungos narė.
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga literatūros ekspertų sudarytame svarbiausių vaikų literatūros kūrinių sąraše „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ yra atrinktos net trys V. Palčinskaitės knygos.
2003 m. V. Palčinskaitei įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2018 m. jai skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2023 m. V.Palčinskaitei skirtas reikšmingiausias kultūros apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija.
V.Palčinskaitės eilėraščiai išlieka vaikų atmintyje daugybę metų, jie mielai deklamuojami, juos gera mokytis mintinai, tėvai perduoda juos savo vaikams, tekstai virsta dainomis, vaidinimais. Rašytoja nenuilstamai bendravo su skaitytojais tolimiausiuose Lietuvos miestuose, žavėjo oria laikysena, optimistiniu požiūriu į gyvenimą, humoru ir žmogiška šiluma, kuria dosniai dalijosi su vaikais ir suaugusiais.
Atsisveikiname su poete jos pačios žodžiais – eilėraščiu iš ką tik pasirodžiusios eilėraščių vaikams knygos „Afrikoj nėra žiemos“.
PASAKA, BET AŠ TEN BUVAU
Iš virvelių krėslas pintas.
Jau įsižiebė žibintas.
Mažas princas skina kelią.
Lapė. Rožė. Ir Avelė.
Dar tenai yra Gyvatė.
Bet kol kas jos nieks nematė.
Toj planetoje – tu vaikas.
Tiktai žiauriai bėga laikas...
Bet iš tikro čia kalta
Paslaptinga planeta.
Aš tokios dar nemačiau.
Sukas šimtąkart greičiau.
O žibintininkas sako:
– Metas eiti. Neužteko?
Greitai baigiasi puota.
Taip, keistoka planeta...
Nežiūrėki šitaip rūsčiai.
Mažo princo krėslas tuščias...
Bet tave lydės į kelią
Lapė. Rožė. Ir Avelė.