I.Pužauskaitė baigė leidybos studijas, įgijo nemažai vadybinės patirties su kino finansavimo projektais „Mediadesk“ ir Lietuvos kultūros ministerijoje, bet visada norėjo kurti pati. Galiausiai ji ryžosi didžiuliam iššūkiui – iš įvairių fondų ir rėmėjų susirinko apie 100 tūkst. JAV dolerių įmokai už magistro studijas ir išvyko studijuoti kino į Los Andželą.
Sugrįžusi į Lietuvą menininkė pradėjo režisierės karjerą, pristatė savo debiutinį filmą „9-tas žingsnis“, o vėliau pasuko kitu keliu – tapo intymumo koordinatore.
15min pokalbis su I.Pužauskaite – apie dar menkai mums pažįstamą profesiją, ribas, kurias turi aktoriai, sekso scenas kine bei teatre.
„Mano darbas – kalbėtis su režisieriumi ir aktoriais“
– Irma, žvelgiant atgal ir tai, kad išvykote studijuoti į Ameriką, ar tai buvo svarbus, pasiteisinęs jūsų gyvenimo nuotykis?
– Labai norėjau daryti kiną. Didelę įtaką man padarė ir režisierius Davidas Lynchas. Žiūrėdama jo filmus supratau, kad to paties režisieriaus filmai turi tam tikrus bruožus, kokia yra režisūra.
Bet pati niekada nedrįsau. Po krizinio laiko supratau, kad turiu tą daryti dabar arba niekada. Buvau baigusi ne su kinu susijusias studijas, dirbau kine, bet kitose pozicijose, o traukė kūryba, režisūra. Kai man buvo 27-eri, išvažiavau į Los Andželą.
Ar kartočiau kelionę į Ameriką? Nežinau. Aišku, buvo tam tikrų privalumų, asmeninių iššūkių. Buvo labai sunku, nes kainavo ne tik studijos – reikėjo dar ir pragyventi.
