Neseniai istorikas Antanas Terleckas apsigynė disertaciją „Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m.“ Savo darbe jis sąmoningai vartoja ne „kolūkio“, bet „kolchozo“ sąvoką, kuria apibendrino pokario žmonių santykį su šia jiems primesta, jokios naudos neduodančia ir iki pat septintojo dešimtmečio vidurio labiau popierine buvusia kolektyvizacijos forma.
Vis dėlto, kolchozų steigimas, anot A.Terlecko, buvo vienas esminių Lietuvos kaimo sovietizacijos ir nepriklausomybės visuomenės suardymo būdų. Teroras, represijos, žudymai ir trėmimai taikyti sąmoningai siekiant perkeisti ir užvaldyti Lietuvos ūkininko tapatybę ir primesti jam naują – kolūkiečio – gyvenseną ir pasaulėžiūrą.
