„Yra aštuoni (balsai – BNS) už D.Daugirdienę, penki už Alvydą Šlepiką. O aš tiesiog atsiėmiau savo kandidatūrą“, – po pirmadienį vykusio neeilinio posėdžio BNS sakė Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.
Savo ruožtu D.Daugirdienė BNS pabrėžė nesuprantanti, kodėl į balsavimą buvo įtraukta A.Šlepiko kandidatūra.
„Antro balsavimo turo metu staiga Staselis atsiėmė kandidatūrą. Ir tada buvo nuspręsta, kad iš pirmo turo paims Šlepiką, kuris apie tai net neįtarė“, – sakė Vertėjų sąjungos pirmininkė.
Tuo metu J.Staselis situaciją dėl balsavimo vadino farsu ir nurodė, kad tai buvo tik dalies asociacijos narių sprendimas.
„Kadangi dauguma nusprendė, kad mes neturime balsuoti iš naujo, tai turi būti antras turas ir kažkaip taip, aš tiesiog atsiėmiau kandidatūrą savo, nes tai, kas vyko, tai yra farsas, mano vertinimu. Ir tada vyko diskusija, ar tik už Daugirdienę vieną balsuoti, ar už Daugirdienę ir Šlepiką“, – nurodė jis.
„Aš tiesiog atsiėmiau savo kandidatūrą, nes mes prieš savaitę susitarėme vienaip ir taryba 11 balsų už, dviem susilaikius buvo nusprendusi, kad mes patiksliname tvarkos aprašą ir balsuojame už visas tris kandidatūras iš naujo, ne už antrą turą, bet šiandien buvo vėl perinterpretuota tai, kas buvo prieš savaitę, ir tai tiesiog jau yra (...) nepriimtina“, – kalbėjo J.Staselis.
Pavaduotojas sąjungoje – LRT vadovės brolis
D.Daugirdienės pavaduotojas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungoje – LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės brolis Paulius Garbačiauskas.
Vis tik sąjungos vadovė sako, kad tai nėra interesų konfliktas.
„Interesų konflikto tikrai nėra, nes aš nebūčiau kandidatavus, jeigu, pavyzdžiui, aš būčiau jam pavaldi kaip nors. Tiesiog mūsų sąjungos valdyboje yra devyni žmonės, visi neetatiniai, niekas negauna jokio atlyginimo ir vieną iš tų devynių aš tiesiog pasirinkau pavaduotoju. Tai kadaise, prieš penkerius metus, kai prasidėjo pirma mano kadencija, pasirinkau Paulių, nes jis yra universiteto lotynų kalbos dėstytojas. Mums svarbūs ryšiai su universitetu, su tais žmonėmis, studijuojančiais meninį vertimą, tiesiog dėl to. O kad jis Monikos brolis, tai žinokit, mažiausiai kam nors rūpi“, – kalbėjo D.Daugirdienė.
Ji teigė, kad į LRT tarybą nusprendė kandidatuoti, nes dalies LMKA narių netenkino J.Staselio veikla ir elgesys.
„Mes tarėmės tarpusavyje, kas galėtų prezidento poste pakeisti J.Staselį ir kas galėtų jį pakeisti LRT taryboje. Kiti labiau užsiėmę, didesnėms sąjungoms vadovauja ir taip išėjo, kad aš kandidatavau į LRT tarybą, o kita kandidatė, kurios nenoriu įvardinti, sutiktų būti LMKA prezidente. Tik tiek. Mes tai nusprendėm LMKA taryboje, o mane delegavo mano sąjunga“, – kalbėjo Vertėjų sąjungos vadovė.
D.Daugirdienė sako formaliai to daryti neturėjusi, tačiau norėjo būti tikra, kad turi Vertėjų sąjungos valdybos palaikymą.
„Paulius Garbačiauskas dėl viso ko, kad nebūtų tokių spekuliacijų, (...) nusišalino. Jis išvis neatėjo ir nėra ten jo nei tarp dalyvių, nei parašo, nei nieko“, – aiškino ji.
BNS skelbė, kad praėjusią savaitę vykusiame posėdyje asociacija sprendė, ką deleguoti į LRT tarybą. Vertėjas Andrius Merkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, jog asociacijos deleguojama nare į nacionalinio transliuotojo tarybą paprasta balsų dauguma buvo išrinkta D.Daugirdienė.
Tačiau dalis asociacijos narių pateikė poziciją, jog paprastos balsų daugumos nepakanka, tad pirmadienį balsuota dar kartą.
Dėl nepasitikėjimo spręs birželį
LMKA taip pat praėjusią savaitę pareiškė nepasitikėjimą J.Staseliu. Jis organizacijos prezidento pareigas dar turėtų eiti, kol bus išrinktas naujas vadovas.
Anot J.Staselio, pirmadienį buvo sutarta, kad birželį vyksiančioje asociacijos konferencijoje bus priimtas sprendimas, kaip jo kadencija turėtų būti baigta.
„Aš esu vadovas iki neeilinės rinkiminės konferencijos, šiandien buvo priimtas sprendimas, kad ji bus birželio 15 dieną. (...) Konferencija turės priimti kažkokį sprendimą, kuriuo bus baigta mano kadencija. O kokį, čia kadangi ne aš sugalvojau, tai yra ne mano atsakomybė, kaip tą teisiškai įforminti ir sutvarkyti. Techniškai tai, kas buvo visur paskelbta, kad aš esu nušalintas, (...) kol kas einu asociacijos vadovo pareigas“, – sakė jis.
„(Praėjusioje – BNS) konferencijoje darbotvarkės klausimas skambėjo „dėl pasitikėjimo LMKA prezidentu“, ne dėl nepasitikėjimo, ne dėl atsistatydinimo. (...) Realiai tai yra tam tikras temperatūros patikrinimas. (...) Tie, kas inicijavo šitą klausimą, neparengė jokio nutarimo, kuriuo būtų labai aiškiai teisiškai apibrėžta, kada baigiasi mano kadencija. (...) (Jeigu – BNS) jie jautė, kad to pasitikėjimo gali būti mažiau negu nepasitikėjimo, reikėjo tiesiog normaliai parengti nutarimą“, – teigė J.Staselis.
Anot asociacijos vadovo, diskusijose jam buvo siūloma atsistatydinti savo noru, tačiau to jis daryti neketina.
„Reputacija taip pat svarbi, nes tuo, kuo aš esu visokiais pramanytais dalykais kaltinamas, aš su jais nesutinku ir jeigu aš atsistatydinčiau, vadinasi, aš sutikčiau su tais dalykais pats“, – pabrėžė jis.
BNS rašė, kad kelios asociacijai priklausančios kūrėjų organizacijos dar gruodį paragino J.Staselį atsistatydinti iš prezidento pareigų dėl jo, kaip LRT tarybos nario, veiksmų.
Jas papiktino, kad J.Staselis pernai gruodį pareikalavo LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pasiaiškinti dėl nacionalinio transliuotojo žurnalistų vykdytos protesto akcijos „Šalin rankas“.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
LRT įstatymas numato, kad į tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro laipsnį ir penkerių metų darbo patirtį.
LRT tarybos nario kadencija trunka šešerius metus.
