Atsisveikinimas su Osvaldu Balakausku vyks Vilniuje, laidojimo namuose adresu M. K. Paco g. 4, ketvirtadienį, balandžio 16 d., nuo 16 iki 20 val., penktadienį, balandžio 17 d., nuo 9 val. Urna išnešama 13 val. Laidotuvės vyks Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Osvaldas Balakauskas gimė 1937 m. Miliūnų k., Ukmergės rajone.
Mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete (1957–1961), vėliau kompoziciją studijavo Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio klasėje (1964–1969).
„O. Balakauskas buvo vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kompozitorių, ambicingai plėtojusių savo originalią muzikos sistemą. Jo kūrybiniame kelyje ypač svarbūs buvo studijų metai Kijeve, kur kompozitorius bendravo su avangardistines idėjas puoselėjančiais Ukrainos kompozitoriais, susižavėjo Stockhauseno, Boulezo, Xenakio ir ypač Weberno bei Messiaeno kūryba“, – rašoma Lietuvos kompozitorių sąjungos pranešime.
1988–1992 m. jis buvo Sąjūdžio tarybos narys. Apie šią savo patirtį 2008 metais duotame interviu O.Balakauskas pasakojo: „Aš, visų pirma, nė neplanavau būti politiku. O Sąjūdis buvo visų mūsų pakilimas. Man jis irgi labai reikšmingas. Aš ilgėjausi laisvos Lietuvos ir troškau, kad atsikratytume tos absurdiškos sistemos, kurioje buvome priversti gyventi. Maniau, kad mano kaip individo dalyvavimas tuo metu buvo būtinas. O kai Lietuva pasidarė laisva, aš nebeturėjau ten ką veikti“.
1992–1994 m. jis dirbo Lietuvos ambasadoriumi Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, rezidavo Paryžiuje.
1988–1992 ir 1994–2006 m. vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai. Ne vienas šiuolaikinis Lietuvos kompozitorius bei kompozitorė O.Balakauską vadina svarbiausiu savo mokytoju.
1996 m. O.Balakauskas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 1998 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2012 m. jam įteiktas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
O.Balakausko muzika skamba įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Minėtini festivaliai: Varšuvos ruduo, Berlyno bienalė, Zagrebo bienalė, Berliner Festwochen, Prahos pavasaris, ISCM Pasaulio muzikos dienos, Šlėzvigo-Holšteino festivalis, Europa Musicale (Miunchenas), Wratislavia Cantans, Vale of Glamorgan, MaerzMusik ir kt.
Kompozitorius buvo vienas iš produktyvesnių lietuvių kūrėjų – sukūrė penkias simfonijas, daugiau nei dešimt koncerto žanro kūrinių, kamerinę operą, baletą ir daugybę kitos, daugiausia kamerinės instrumentinės muzikos.
„Reikliai vertindamas tiek kolegų, tiek pirmiausia savo paties kūrybą, kompozitorius visą laiką ieškojo atsakymų į muzikos prigimties ir prasmės klausimus, reikšdamasis ir kaip įžvalgus, preciziškas muzikos kritikas bei teoretikas“ – rašoma Lietuvos muzikos informacijos centro svetainėje.
1997 m. Krokuvos muzikos akademija išleido straipsnių rinktinę „W kręgu muzyki litewskiej“, kurioje pirmą sykį buvo publikuota pirmoji dalis „Kvintų progresijos metodas“ iš Osvaldo Balakausko keturių dalių teorinės studijos „Dodekatonika. Tolygios temperacijos 12-tonio garsyno derminės ir harmoninės galimybės“.
2000 m. išleista Rūtos Gaidamavičiūtės sudaryta knyga „Osvaldas Balakauskas: muzika ir mintys“. Kompozitoriaus kūrybai skirta ir ne viena autorinė kompaktinė plokštelė.
„Atsidavęs kultūrai ir valstybei“
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus, pedagogo, visuomenės veikėjo Osvaldo Balakausko mirties.
„Su dideliu liūdesiu Lietuva atsisveikina su iškilia asmenybe – kompozitoriumi, pedagogu ir visuomenės veikėju Osvaldu Balakausku. Netekome vieno ryškiausių moderniosios muzikos kūrėjų, kurio darbai liudija neblėstančius kūrybinius ieškojimus, o gyvenimas – atsidavimą kultūrai ir valstybei“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
Pasak šalies vadovo, O.Balakausko kūrybinis palikimas – tai ne tik moderniosios lietuvių muzikos proveržis, bet ir drąsus intelektinis ieškojimas, išplėtojęs savitas kompozicines technikas.
„Visuomet prisiminsime O. Balakausko veiklą Sąjūdyje, neįkainojamą indėlį į Lietuvos nepriklausomybę, reikšmingą diplomatinę tarnybą“, – sakė Prezidentas.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė taip pat reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus mirties.
„Muzikos pasaulis ir visa Lietuvos kultūros bendruomenė neteko žymaus menininko, vieno iš svarbiausių moderniosios muzikos kūrėjų. Akivaizdu, kad svarbus palikimas – įvairaus žanro kūriniai – sudaro mūsų tautos kultūros lobyną.
Nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius, bičiulius, kolegas ir visus, kuriems teko pažinti šią plataus akiračio asmenybę. Jo muzika skambėjo ir skambės ne tik įvairiuose festivaliuose, koncertų salėse, bet ir mūsų širdyse“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.
