P.Širvio ir Birutės pažintis prasidėjo 1950-aisiais Pandėlyje, kur tuomet 30-metis P.Širvys dirbo laikraščio „Spalio pergalė“ redaktoriumi. Birutei tuomet ėjo šešiolika, mokėsi ketvirtoje gimnazijos klasėje.
Kaip vėliau pasakojo ji pati, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jų santuoka įvyko po dviejų metų – 1952-aisiais. Pirmieji bendro gyvenimo metai Rokiškyje, anot Birutės, buvo nuostabūs, o P.Širvys itin džiaugėsi jų dukros Dangės gimimu.
1958 m. šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Gyvenimas sostinėje, poeto žmonos žodžiais tariant, „santuokai turėjo neigiamos įtakos“.
„Pauliaus gyvenimo būdas man ne visuomet buvo priimtinas, ypač buvo skaudu, kai kiti naudojosi jo geru charakteriu. Jis galėjo atiduoti paskutinį centą, kad kitam padėtų, nors nuo to kentėjo šeima“, – vėliau pasakojo P.Širvio žmona.
Bendras jų gyvenimas tęsėsi devynerius metus, santuoka nutrūko 1961-aisiais. Tiesa, nors vėliau susitikdavo gan retai, tačiau moteris visada stengdavosi padėti kasdieniuose reikaluose bohemišką gyvenimo būdą pamėgusiam poetui.
Po skyrybų B.Širvienė paliko Vilnių ir išvyko gyventi į Kauno rajoną.
Gyvenimą su poetu Birutė ir vėliau vadino pačiais gražiausiais, bet dramatiškiausiais savo gyvenimo metais: „Jeigu būtų galima sugrąžinti tą laiką, būčiau labai laiminga. Kai išsiskyrėme, Paulius buvo vienišas ir nelaimingas. Buvau jam reikalinga, bet tai supratau daug vėliau, kai pakeisti jau nieko nebuvo galima.“
