D.Hockney išgarsėjo kaip poparto menininkas septintojo dešimtečio viduryje. Menininkas kūrė graviūras, draugų portretus ir scenografiją „Royal Court Theatre“, Glindborno, La Scalos ir Niujorko Metropoliteno operos teatrams.
Viena iš menininko vizitinių kortelių buvo ryškūs spalvų tonai, kuriuos jis naudojo savo paveiksluose. Tarp didžiausio populiarumo sulaukusių jo darbų yra kūriniai, kuriuose pavaizduoti baseinai Kalifornijoje, kur menininkas praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Šie kūriniai, pasak kritikų, „vaizdavo hedonistines meilės, aistros ir netekties scenas, vykstančias po saulėtu miesto dangumi“.
2018 m. vienas iš jo paveikslų, kuriame pavaizduotas baseinas, aukcione buvo parduotas beveik už 70 milijonų svarų sterlingų.
Per savo karjerą menininkas kūrė ne tik tapybą, bet ir grafiką, fotografiją, koliažus. Be to, D.Hockney tapo vienu iš pirmųjų, pradėjusių naudoti telefonus ir planšetinius kompiuterius meno kūrimui. Savo fotokoliažuose ir dideliuose peizažuose jis naudojo kelis rakursus.
1997 m. karalienė Elžbieta II apdovanojo D.Hockney Garbės riterio ordinu, o 2012 m. – Nuopelnų ordinu.
D.Hockney gimė 1937 m. liepos 9 d. Anglijoje. Būsimasis dailininkas mokėsi Londono Karališkajame meno koledže. Jo klasės draugas, amerikiečių dailininkas R. B. Kitajus, patarė jam ignoruoti visus kitus ir tiesiog piešti tai, ką jis myli. „Tai buvo geriausias patarimas, kokį kada nors gavau“, – kartą sakė D.Hockney.
