Vilnietė Inga atkreipė dėmesį į „puikią lietuvišką virtuvę“: „Joje esama daug pasirinkimo ir labai skanių patiekalų.“
„Manau, lietuvių kultūrą reprezentuoja šventės, tokios kaip Kaziuko mugė, kuri būna labai plati, didelė, besitęsianti kituose miestuose“, – tęsė pašnekovė.
Ji taip pat minėjo lietuvių dainininkus bei jų pasirodymus „Eurovizijoje“.
Lietuvoje gyvenantis baltarusis Dmitrijus antrino Ingai ir sakė, kad lietuvišką kultūrą reprezentuoja maistas, kaip pavyzdžiui, šaltibarščiai. Taip pat daiktai iš gintaro, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Dmitrijus pabrėžė, kad didelė lietuviško identiteto dalį užima kalba: „Aš pats esu iš Baltarusijos, kurioje ne visada kalbame savo kalba. Todėl man Lietuvoje patinka, kad čia visi kalba lietuviškai.“
Lietuvis, gyvenantis Airijoje, Vytautas mano, kad Lietuvą atspindi tautiniai kostiumai, vietiniai filmai, kurie išeina į tarptautinę rinką. „Labai smagu, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie stengiasi. Juk vyksta Dainų šventės, į kurią suvažiuoja visas pasaulis ir mus stebi“, – dalinosi Vytautas.
Tuo metu Vėjūnė mano, kad nacionalinę Lietuvos kultūrą reprezentuoja senesni dailininkai ir kompozitoriai, kaip antai M.K.Čiurlionis: „Manau, kad pakankamai paplitusi lietuviška virtuvė – internete kartais jie pavadinami ne taip. Tarkime, daug kas mano, kad šaltibarščiai yra latviškas patiekalas, nors taip nėra. Visgi, mano manymu, lietuviai pakankamai gerai plėtoja savo kultūrą ir stengiasi išlaikyti Lietuvos vardą.“
Vilnietė Daina ilgai nedvejojo – jos požiūriu, labiausiai Lietuvos kultūrą reprezentuoja muzika: „Juk mūsų sutartinės yra įtrauktos į UNESCO, o muzikantai, operos solistai yra ypač kokybiški.“ Be kita ko, Daina paminėjo lietuvišką dokumentinį kiną, kaip pavyzdį pateikdama Aurimo Valujavičiaus filmą „Irklais per Atlantą“.
Zita daugiausia dėmesio atkreipė į Lietuvos menininkus: „Dabar kompromituosiuos per kokią nors televiziją, nes užstrigo pavardės. Bet man Lietuvą reprezentuoja dirigentas Modestas Pitrėnas, Kauno muzikinis teatras, Andželika Cholina, o kur dar mūsų menininkai, nemažai laimėję Prancūzijoje.“
„Žinoma, dar mūsų dainininkai, kaip antai Asmik Grigorian, kuri nebe pas mus, bet vis tiek“, – pasakojo Zita.
Gatvėje sutiktas Lietuvos meno kūrėjų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis teigė, kad viena atraminių Lietuvos kultūros dalių yra kalba: „Iš kalbos mūsų mąstymas, kūryba tęsiasi. Be jos, mes negalėtume kalbėti apie nacionalinį identitetą. Šis mąstymas virsta kompozitorių kūriniais, dailininkų kūryba, fotografijomis, architektų sukurtais pastatais ir t.t.“
