Anot rengėjų, parodoje „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ iš naujo analizuojamas kontekstas, kuriame kūrė M. K. Čiurlionis, apsvarstomas jo aktualumas šiuolaikiniams meno, mokslo ir filosofijos klausimams.
Kaip žurnalistams sakė viena parodos kuratorių Vaiva Laukaitienė, įprastai menininko jubiliejai būdavo švenčiami vežant parodas kitur, todėl šįkart nuspręsta savo lankytojams parodyti, kaip M. K. Čiurlionis gali atrodyti kitų menininkų kontekste.
„Įprasta jį matyti atskiroje galerijoje, vienišą menininką, o jis tikrai nėra vienišas nei savo temomis, nei savo interesais, nei savo kokybe meno“, – sakė V. Laukaitienė.
Atidarymo svečius ketvirtadienį sveikino muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė, renginyje dalyvavo pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis su Latvijos ir Ukrainos kolegomis Agnese Lace bei Mykola Točyckiu, taip pat muziejų ir ambasadų atstovai.
Pasak D. Nausėdienės, ši monumentali tarptautinė paroda yra „mūsų kultūros galios reikšmingas ir išskirtinis pavyzdys“.
„Šiandien savo kasdienybėje neretai pasigendame drąsios minties, pasaulį keičiančių idėjų, ateitį kuriančių vizijų. Šiame kontekste M. K. Čiurlionio steigiamas mūsų kultūrinis tapatumas yra nepaprastai svarbus ir aktualus“, – prezidento žodžius auditorijai perdavė pirmoji ponia, pridūrusi, kad paroda dar labiau suvienys pasaulio lietuvius.
Patarėjo pagarsintoje Gintauto Palucko kalboje premjeras parodą vadino „vienu svarbiausių jubiliejinės programos renginių“, kuris suteikia progą suvokti M. K. Čiurlionį kaip reiškinį, žvelgiant į šį kūrėją „tarp ryškiausių jo amžininkų“.
Š. Birutis vylėsi, kad paroda „įkvėps mus permąstyti praeitį, sąmoningai patyrinėti dabartį ir drąsiai žengti į ateitį, kupiną taikos, ramybės ir kilnių tikslų“.
Per šimtas kūrinių, apie pusė – pasiskolinti
Pasak kuratorės, paties M. K. Čiurlionio kūrinių parodoje eksponuojama 60, šis lietuvių kūrėjas yra centrinė ekspozicijos figūra, o iš viso darbų joje rodoma virš šimto.
„Vežėmės darbus iš visos Europos ir ne tik Europos, yra atkeliavusių darbų ir iš Amerikos, su didele pagalba trečiosios kuratorės Kathleen Soriano (Katlin Soriano)“, – sakė V. Laukaitienė.
Kaip anksčiau skelbė organizatoriai, kūriniai atgabenti iš garsių Europos muziejų – „Tate“ ir Britų muziejus Londone, „Musee d’Orsay“ ir Pompidou centras Paryžiuje, Estijos, Latvijos, Krokuvos nacionalinių muziejų kitų kultūros įstaigų.
Daugiausia darbai M. K. Čiurlionio muziejui buvo paskolinti. Eksponuojami keturi kūriniai iš Latvijos, taip pat – iš Vokietijos, Belgijos.
„Pavyko atsivežti darbus iš lietuvių kolekcininkų, privačių kolekcininkų užsienyje, taip pat menininkų tiesiog dirbtuvių ir ateljė. (...) Tai yra tikrai brangi paroda, įvardyti kainos nelabai galime. Kai ko teko atsisakyti dėl per didelio brangumo, yra liūdesys“, – teigė V. Laukaitienė.
Nuo gintarų iki Mėnulio
Anot kuratorių, parodoje jungiamos šiuolaikinės instaliacijos ir klasikinis menas, ją sudaro „Jūros“, „Navigacijos“ ir „Kosmoso“ dalys, pakeliui į pastarąjį demonstruojamas prancūzo Georges Melies (Žoržo Meljė) 1902-ųjų kino filmas „Kelionė į Mėnulį“.
„Manome, kad M. K. Čiurlionis jį galėjo matyti Varšuvoje, nes tikrai žinojo, kas yra kino teatrai, kaip matome jo eskizuose. Taip pat kaip jie (filmo veikėjai – BNS) nuvyksta į kosmosą, raketa, yra susiję šiek tiek su Lietuva, nes Kazimiero Semenavičiaus traktatas apie artilerijos meną yra vienas pirmųjų, aiškinančių, kaip galėtų veikti raketa“, – kalbėjo parodą kuravusi Greta Katkevičienė.
„Kadangi M. K. Čiurlionis labai smalsus menininkas, nusprendėme, kad jį perteikti reikia net dviejų begalybių, tai yra, jūros ir kosmoso“, – pažymėjo ji.
Parodoje demonstruojami ne tik įvairių periodų M. K. Čiurlionio, jo amžininkų ir šiuolaikiniai tapybos darbai, bet ir gintaro dirbiniai, papuošalai, XIX amžiaus pabaigos teleskopai, pirmųjų lietuviškų palydovų modeliai.
„Per tas temas vingiuojame, bandome susieti praeitį ir dabartį, šiek tiek žvilgtelti į ateitį, visada centre išlaikant M. K. Čiurlionį, pabrėžiant jo svarbą ir akcentuojant jo darbus“, – sakė G. Katkevičienė.
Parodą nuo kovo 21-osios galės pamatyti visi M. K. Čiurlionio dailės muziejaus lankytojai, ji veiks iki spalio 12 dienos.
Lietuva 2025-uosius yra paskelbusi M. K. Čiurlionio metais.
Minint 150-ąsias jo gimimo metines parengta programa, kurią sudaro įamžinimo ir atminties projektai, įvairūs menininkui dedikuoti renginiai, parodos, koncertai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje, mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos ir yra palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
