72-uosius metus einančią moterį pakirto insultas.
Rašytoja Bitė Vilimaitė gimė 1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose. 1960–1964 m.
studijavo Vilniaus universitete. Dirbo žurnale „Kinas“. Debiutavo 1966 m. novelių rinkiniu „Grūdų miestelis“.
2003 m. apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija už savitą trumpos novelės modelį, talpinantį skaudžią tikrovę rinktinėje „Papartynų saulė“ (2002 m.).
B.Vilimaitė yra laikoma ryškiausia lakoniškos novelės atstove. Jos novelėse galima įžvelgti daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų, slepiančių kažkokią prasmę ar pamoką. B. Vilimaitės prozai būdingas lakoniškumas, asociatyvus pasakojimas. Jos kūrybos pagrindinė tema – moteris ir jos likimas.
Gyvendama Lazdijų rajone, B.Vilimaitė atsidėjo kūrybai. Po sūnaus netekties atkakusią į kaimą rašytoją žavėjo provincijos ramybė. Moteris mėgo išeiti vedina šuniu pasivaikščioti po Avižienių gyvenvietę, noriai bendravo su čionykščiais žmonėmis.
Pasak D.Muliuolienės, rašytoja neseniai užbaigė naujos knygos rankraštį, tačiau išleisti naują kūrinį sutrukdė staigi mirtis.
Amžino poilsio Bitė Vilimaitė atguls Vilniaus kapinėse, kur palaidotas jos sūnus.
