Meno parodos
Nurodyti mėgstamiausią parodą menotyrininkei buvo sudėtinga, „nes tuomet tai reikštų, kad į ją visuomet galima sugrįžti, o kadangi mane ypač vilioja ir žavi šiuolaikinis menas bei šiuolaikiniai procesai, tai tai tokio pobūdžio parodos ir kūriniai pasirodo ir išnyksta. O jų įspūdis lieka tik galvoje, prisiminimuose ir parodų kataloguose. Bet būtent tame efemeriškume ir slepiasi didysis jų žavesys. Akimirkos grožis“.
„Turiu prisipažinti, kad pastarieji metai man buvo labai dosnūs įspūdingų parodų potyriais. Dauguma jų užsieninės, bet ne todėl, kad Lietuvoje nėra gerų parodų, o todėl, kad tai sutapo su mano asmeninių ir profesinių horizontų išsiplėtimu“, – teigė ji.
Lietuvą atstovavusių MIT tyrėjų Gedimino ir Nomedos Urbonų sukurta radikalios pedagogikos mokykla įstrigo ilgam.
J.Tutlytės žodžiais, „Venecijos meno ir architektūros bienalės – dėl savo didžiulės idėjinės koncentracijos paprastai yra tai, kas pribloškia ir pranoksta lūkesčius.“
„Taip nutiko ir su 2018 m. apsilankymu Venecijos architektūros bienalėje. Lietuvą atstovavusių MIT tyrėjų Gedimino ir Nomedos Urbonų sukurta radikalios pedagogikos mokykla įstrigo ilgam. Paroda kaip procesas ir potyris – yra konceptualiai stiprus ir paveikus dalykas. O kur dar pati tema, kalbanti apie posthumanistinę būklę – nežmogišką žmogiškosios būklės dimensiją – kritiškai žvelgti į mūsų santykį su kitomis gyvybės rūšimis, aplinka, klimato kaita. Kaip pasaulis matosi iš tarkim paukščio, driežo ar žolės perspektyvos? Tai sujaukia protą ir sukuria erdvės visai kitaip matyti pasaulį bei save jame. Beje, šis projektas „Pelkių mokyklos“ parodos pavidalu 2019 m. labai sėkmingai perkeltas ir eksponuotas Vytauto Didžiojo universitete. Kas galėjo pagalvoti, kad pelkės turi tokią išmintį ir atmintį“, – pasakojo.
Leonardo da Vinci „La Madoma Benois“ paroda 2019 m. Fabriano miestelyje Italijoje pakerėjo savo eksponavimo paprastumu ir kontekstualumu.
Į dizaino muziejų Milane (Triennale di Milano) tyrėja grįžo net kelis kartus:
„Dėl dizaino klasikų, tokių kaip Ettore Sottsass parodų ir ypač dėl interaktyvių dizaino parodų vaikams! Nuo žaislų, dizaino ikonų muliažų iki filmukų ir gausiausios 1883 m. išleisto Carlo Collodi pasakų knygos vaikams „Pinokio nuotykiai“ kolekcijos – knygos, kuri kaip teigta parodoje, yra antra pagal populiarumą knyga po biblijos.“
„Vieno kūrinio – Leonardo da Vinci „La Madoma Benois“ paroda 2019 m. Fabriano miestelyje Italijoje pakerėjo savo eksponavimo paprastumu ir kontekstualumu – sukurtas paslapties kambarys lyg ant pjedestalo iškėlė subtilųjį nedidutės apimties kūrinį, bet kas ypač pribloškė – taip šedevro akivaizdumas – šalia esančioje ekspozicijos salėje buvo pateikiami kitų tuo metu kūrusių autorių Dievo motinos su kūdikiu paveikslai, kurie taip akivaizdžiai nė iš tolo negalėjo prilygti Leonardo meistrystei. Auksas žiba – tapo akivaizdu“, – sakė.
Dizaino kūrinys: Zaha Hadid 3D kėdė „Bow“
„Toks dar nesukurtas“, – juokavo ji. „Žaviuosi transformuojančia Zaha Hadid ir jos komandos kūryba. Jei kalbam apie daiktą, gali būti Zaha Hadid 3D kėdė „Bow“ (komp. „nagami“) ir Ross Lovegrove „Go Chair“ (Bernhardt, 1997)“, – išskyrė.
Kinas: Rugilė Barzdžiukaitė „Rūgštus miškas"
Kaip vieną mėgstamiausių kino kūrinių ji išskyrė Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas". Jos nuomone, tai yra „puiki dokumentika kaip serialas“.
Kaip įsimintiną serialą ji pasidalino režisierių Cal Coons, Carol Hay, Michelle Ricci bendru darbu „Franki Drake“. „Tai kanadiečių kriminalinė mistinė, truputį romantinė ir labai Art Deco drama“, – sakė.
Knyga: „Katalikybė ir laisvė: argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“
„Samuel Gregg „Katalikybė ir laisvė: argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ – labai stiprus argumentas už laisvę, ekonominę laisvę, verslo etiką – sugriaunantis daugybę Bažnyčios mitų“, – išryškino ji.
Muzika
„Neįmanomas kiekis išvardinti, – sakė J.Tutlytė. – Muzika man – nesibaigiantis kūrinys – gyvenimo būdas, tyrimo objektas, poilsis, inspiracija, nuotaika, saviraiška.“
Čia ji išskyrė šiuos kūrinius:
„Nuo grigališko choralo, šiuolaikinės muzikos (A.Pärt), džiazo su favoritu norvegų pianistu Tord Gustavsen šiame etape, žaviosios farerų deivės EIVØR Pálsdóttir, pašėlusio keistuolio Rufus Wainwright iki elektroninės ir miesto garsų kompozicijų. Naujausias atradimas – Matters albumas „Scape“ pagal Augustę Vickunaitę, Niki Matita ir kt.“
