Vaikai vadina Vafliu
Rašytoja pasakojo, kad šunelis turi du vardus: „Vaikai jį vadina Vafliu, o man šis vardas nepatinka, tad vadinu jį Mukučiu pagal pasaką „Mažasis Mukas“, parašytą Wilhelmo Hauffo.“
R.Šerelytei ši pasaka yra svarbi ir jai įstrigo dainos žodžiai iš sovietmečiu kurtos animacijos: „Aš Mukas vardu, aš Mukas vardu / Patyręs didžiausių bėdų ir skriaudų.“
„Tame filmuke pagrindinis veikėjas buvo labai skriaudžiamas, o bigliai labai moka nutaisyti tokį nelaimingą žvilgsnį... ypač, kai reikia ką nors iškaulyti, pavyzdžiui, skanėstą“, – pasakojo rašytoja.
Kaip Mukas apsigyveno pas R.Šerelytę?
Prieš tai menininkė augino mylimą labradoro ir šarpėjaus mišrūnę Kopą: „Mes dar nežinojome, bet ji jau kurį laiko sirgo vėžiu ir jai buvo nedaug jau likę.“
Muką į namus parsivedė R.Šerelytės dukra – vieną dieną tiesiog parvežė: „Aš pažvelgiau ir ištirpau. Man daug nereikia, nes apskritai labai myliu šunis.“
Tiesa, rašytojai turėti augintinį nėra neįprasta. Augant kaime jos tėvai laikė vištas, paršiukus, viščiukus, turėjo avinėlį, katę bei šunį.
„Na, dar atsimenu, kad turėjau daug jūrų kiaulyčių“, – vaikystę atsiminė menininkė.
Gyvūnai labai stipriai veikia kūrybą
Paklausta, ar augintiniai veikia jos kūrybą, rašytoja ilgai negalvojo: „Be abejonės! Ko gero, nesu parašiusi nė vieno kūrinio, kuriame nebūtų šuns arba katino.“
„Manau, kad šuo ir katė yra labiausiai iš visų socializuoti gyvūnai, – dalijosi pašnekovė, – na, gal katinas nelabai, nes būdamas nepaprastai mįslingas gyvūnas kartais elgiasi lyg būtų iš kosmoso. Jie man labai mieli. Man atrodo, kad šioje Žemėje su gyvūnais jaučiamės daug jaukiau, nes tai byloja, kad nesame vieni kosmose. Kiti ieško kažkokios nežemiškos gyvybės, bakterijų, bet tiesiog nemato, kokį turtą turime Žemėje.“
Mukas yra atsidūręs knygoje vaikams „Krakatukai požemiuose“: „Ten jis yra įamžintas ir ant viršelio.“
Apie pasiutimo valandėlę
„Mukas yra nuostabus šuo ir nėra iš tų, kuris kelia anksti rytais“, – apie savo biglio charakterį pasakojo R.Šerelytė.
Jis žaidžia, mėgsta eiti pasivaikščioti bei atsisėda šalia geriant kavą.
„Kadangi vėlai einame miegoti, Mukas irgi būna aktyvus. Prieš dvyliktą kartais užeina pasiutimo valandėlės. Pradeda lakstyti, nuo sofų nešioja pagalvėles, žodžiu, viską verčia aukštyn kojomis. Ačiū Dievui, kad jis jau yra ketverių, o ne vienerių metų, kuomet tos valandėlės buvo sunkiai iškenčiamos.“
„Visgi, mano ankstesnis šuo buvo labai rimtas ir liūdnas, o šis yra nepaprastai žaismingas, linksmas, artistiškas. Jis ištaiso tokias teatro scenas, kad jam gali duoti „Oskarą“. Bigliai yra nuostabūs, bet su jais reikia ir kantrybės“, – 15min pasakojo R.Šerelytė.
