1952 metais Argentiną pakeitusi ir žmonių simpatijas užsitikrinusi pirmoji dama Eva Peron miršta nuo vėžio. Jos vyras-diktatorius nutaria žmonos kūną balzamuoti ir kol kas nelaidoti. Dar po 3 metų karinis perversmas šalyje priverčia Juaną Peroną užleisti vadovo postą. Karinės chuntos generolai suvokia, kokią viską griaunančią politinę galią įgijo nekenčiamos miegančiosios gražuolės Evitos kūnas, kurį siekiama pagrobti ir kuo greičiau sunaikinti. Evitą išgelbėja Vatikano kardinolai, paslėpdami Argentinos diktatorius ir karininkus supriešinusį kūną. Praėjus 25 metams po mirties Evitos kūnas pagaliau buvo grąžintas į tėvynę ir deramai palaidotas Buenos Airese.
Vėliau įkvepianti Evitos biografija užbūrė kompozitorių Andrew Lloydą Weberį parašyti miuziklą, o 1996 m. seras Alanas Parkeris perkėlė į kultinį filmą (jame Argentinos Prezidento žmoną vaidino dainininkė Madonna).
2015 m. argentiniečių režisierius Pablo Aguerro vizualizavo Evitos Peron kūno misteriją, iliustruodamas neeilinę asmenybę nematytais archyviniais kadrais.
Jaunosios kartos Argentinos kino talentas Pablo Aguero išmintingai naudoja negyvo kūno metaforą ir primena vis dar nepamirštą savo tėvynės istoriją. Per pasirinktą 25 metų laikotarpį Argentina išgyveno daug kančios ir nusivylimo.
Režisierius subalansuoja autentišką dokumentinę medžiagą, bauginančias fantazijas, užburiančias svajas ir mistifikuotus košmarus, o taip pat suteikia progą populiariajam meksikiečių aktoriui Gaeliui Garcia Bernaliui („Ir tavo mamą taip pat“, „Ne“, „Motociklininko dienoraščiai“, „Kontrolės ribos“, „Didžioji kunigo Amaro nuodėmė“, „Blogas auklėjimas“, „Meilė – tai kalė“, „Babelis“) atlikti labiausiai stebinantį vaidmenį savo karjeroje.
Viena programos sudarytojų Mantė Valiūnaitė teigia: „Tai vienas iš retų atvejų, kai šalies istorija ir mitologizuota asmenybė vaizduojami be pakilios muzikos ir žaižaruojančių spalvų, pasirenkama vaidybinį ir dokumentinį kiną jungianti niūri kelionė į subjektyviai konstruojamą istorinę atmintį.“
