Siužetas ir kontekstas: amerikietės Viki (R. Hall) ir Kristina (S. Johansson) atvyksta atostogų į Barseloną. Viki yra gan griežtų pažiūrų, o Kristina nusiteikusi meilės nuotykiams. Čia jos susipažįsta su tapytoju Chuanu Antonijumi (J. Bardemas). Šis pakviečia merginas savaitgalio kelionei į savo gimtinę su pikantiškais prieskoniais. Chuanas ima merginti Kristiną, tačiau galiausiai pasimyli su Viki. Netrukus erotiškai gurmaniška kelionė dar labiau komplikuojasi. Į Barseloną atvyksta Viki sužadėtinis, o pas Chuaną, kuris visgi apsigyveno su Kristina – jo buvusi žmona, aršaus būdo Marija Elena (P. Cruz). Jiedu vis dar myli vienas kitą, bet negali gyventi kartu. Galbūt situaciją stabilizuos gyvenimas trįse? Tiesa, Viki irgi vis labiau abejoja savo išrinktuoju, kuris atrodo toks neįdomus, palyginus su charizmatiškuoju Chuanu... Atrodo, kad personažų, kaip ir žiūrovų, laukia nemenkas galvosūkis.
Reziume ir įvertinimas: W. Alleno filmai (o jų jis susuko jau per 40) patrauklūs tuo, kad šis režisierius ir scenarijaus autorius viename asmenyje visada yra autoironiškas ir atviras. Sau rūpimus klausimus apie žmonių santykių peripetijas jis linksmai ir ironiškai pateikia žiūrovų teismui. Filme „Viki, Kristina, Barselona“, kurio veiksmas rutuliojasi nuostabiame mieste, mes matome neurotiškus, sutrikusius, gyvenimo prasmės ar bent harmonijos ieškančius žmones. Juos kankinančios problemos ir dilemos, pripažinkime, iškyla daugeliui. Ar norėčiau gyventi su tuo žmogumi iki mirties? Ar pasiduoti akimirkos aistrai? Ar galima pasitikėti vidiniu balsu, o gal draugės patarimais? Kokį gyvenimą pasirinkti: nuobodų, bet ramų ir patogų, ar ryžtis pašėlusiai nežinomybei? Jeigu vasara Barselonoje nebūtų pasibaigusi, galbūt ir atsakymai būtų kitokie.
„Viki, Kristina, Barselona“ – labiau linksmas, negu melodramatiškas gyvenimo epizodas be garantuotų atsakymų. Tik to užkadrinio erzinančio teksto galėtų ir nebūti.
3/4
