Sekite 15min Google
Festivalio „Nepatogus kinas“ lankytojai, pasitelkę virtualiosios realybės technologijas, galės atsidurti pagrindinės veikėjos vietoje ir patys pajusti kiek akių kartais seka kiekvieną mūsų žingsnį, daro įtaką gėdos jausmui.
Žiūrovo pozicija nuolat keičiasi
Filmas prasideda paprastai. Ant stalo guli virtas kiaušinis. Seselė liepia Beakei jį suvalgyti ir staiga ši kasdieniška situacija ima irti. Į dabartį įsiveržia vaikystės prisiminimai, keičiasi erdvės, personažai, pačios Beakės tapatybė.
Filmo idėjos autorius, režisierius ir prodiuseris Tomas Tamošaitis prie šio kūrinio dirbo beveik 10 metų, o atskiros filmo dalys vienu metu buvo kuriamos Lietuvoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Japonijoje ir Meksikoje. 40 minučių trukmės filmo scenarijų Tomas Tamošaitis kūrė bendradarbiaudamas su scenaristu ir prodiuseriu iš Prancūzijos Emmanuel Rouglan.
Pasak režisieriaus, šiame filme žiūrovas nėra tik stebėtojas. Dalį laiko jis yra Beakės mintyse ir kūne, mato jos rankas kaip savo rankas. Tačiau yra scenų, kuriose žiūrovo pozicija pakeičiama ir jis gali stebėti Beakę iš šalies.
„Man buvo svarbu nuolat keisti žiūrovo poziciją. Rašant scenarijų reikėjo galvoti ne tik apie tai, kas atsitinka personažams, bet ir apie tai, kas filmo metu vyksta su žiūrovu. Kas vyksta priešais jį, kas už jo, kas atsitiks, jei jis staiga nusisuks. Svarbu net tai, kad žiūrovas kažko nepamatė. Kiek jis gali sąveikauti su aplinka ir personažais. Nenorėjau paversti filmo žaidimu, kuriame žiūrovui reikia surasti kažkokį objektą ar atlikti teisingą veiksmą. „Gėdos akyse“ žiūrovas turi galimybę veikti aplinkoje, jei to nori, bet istorijos eiga nuo to beveik nepriklauso“, – aiškina T.Tamošaitis.
Filmas aktualus paaugliams
Filmo „Gėdos akys“ lietuvišką versiją įgarsino aktoriai Nelė Savičenko, Matas Sigliukas, Kamilė Petruškevičiūtė. Pagrindinį mergaitės Beakės vaidmenį (tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis) įgarsino Upė Tamošauskaitė. „Gėdos akys“ taip pat turi anglų ir prancūzų kalbų versijas.
Dabar Mančesterio universiteto elektronikos inžinerijos pirmo kurso studentė Upė Tamošauskaitė prisimena pirmąsias garsinimo patirtis, kai jai buvo keturiolika, tiek, kiek ir pagrindinei filmo veikėjai Beakei.
„Iki šio projekto neturėjau garsinimo patirties, bet pamažu pripratau prie proceso, iš tiesų buvo smagu. Režisierius Tomas buvo labai kantrus ir savo humoru ilgas garsinimo valandas paversdavo ne tokiomis varginančiomis. Mažame garso įrašų studijos kambarėlyje reikėdavo stovėti geras kelias valandas. Tikrai prireikdavo kantrybės. Dar prisimenu, kad labai sudėtinga būdavo įrašyti juoką, kad jis skambėtų įtikinančiai, bet juoko jogos pagalba viskas buvo įmanoma.
Manau, kad šis filmas labai aktualus paaugliams, jis labai gerai perteikia komplikuotus ir susimaišiusius jausmus, kuriuos patiria visi paaugliai, bet dažnai nesugeba išreikšti. Filmas kalba ir apie patyčias, ir kaip paauglio gyvenimą veikia jo išvaizda. Taip pat nagrinėja tėvų įtaką vaikams, ir šeimos traumų grandinę, – pasakoja Upė Tamošauskaitė.
Judesiai atskleidžia charakterius
Siurrealizmo nestokojančio filmo animaciją kūrė animatorė Skirmanta Jakaitė. Šio filmo 3D personažų ir aplinkos modeliuotojas yra Arminas Didžiokas, pagrindinis programuotojas – Loïc Allart.
„Man patiko kurti animaciją šiam filmui, nors lengva nebuvo. Tačiau turėjau daug kūrybinės laisvės. Pradžioje, kaip įprasta, padarau eskizą (taip vadinamą blokingą), jį aptariame su režisieriumi, kartais sukuriu kelias greitas versijas, paskui tobulinam galutinę animaciją. Procesas vyksta etapais.
Buvo išties įdomu dirbti su ryškią viziją turinčiu režisieriumi, per judesius atskleisti skirtingus personažų charakterius, įsikūnyti į juos. Mano nuomone, tai yra filmas apie gyvenimo aplinkybių traumuotus ir toliau institucijų traumuojamus žmones. Visgi man jis labiau ne apie ką, o kaip. Tai patyrimas, išgyvenimas“, – sako filmo „Gėdos akys“ dailininkė ir pagrindinė animatorė Skirmanta Jakaitė.
Šviesotamsa muzikoje
Filmo muziką kūrė kompozitorius Jonas Jurkūnas, su Tomu Tamošaičiu dirbantis jau ne pirmą kartą, garso dizaineris – Vygintas Kisevičius.
„Muzika turi padėti mums suprasti personažų mintis, parodyti kaip jie jaučiasi, per daug jos aiškinti nesinori. Tai net sunku pavadinti muzika, kartais tai tiesiog muzikaliai suorganizuoti garsai, dažnai turintys platesnį spektrą negu mums įprasti muzikiniai sprendimai. Kalbant apie atmosferą, tai pirmiausiai buvo siekis muzika sustiprinti Beakės jausmus, kai žiūrovas atsiduria veikėjos pozicijoje.
Be to, visam šiam muzikiniam garsiniam audiniui reikėjo tam tikro apibendrinimo ir išrišimo. Ilgai kalbėjomės su Tomu, kokia daina tam tiktų. Pagalvojau, kad „Solo ansamblio“ kūryboje yra labai įdomių muzikinių bruožų. Tai šviesotamsos aspektai, kai skambesys gali būti šiek tiek tamsus, bet ieškantis šviesos. Šie muzikiniai pustoniai labai gerai susisieja su siužetiniais filmo pustoniais. Daina „Moteris“ tam puikiai tiko“, – pasakoja kompozitorius Jonas Jurkūnas.
Kiek stipriai mus veikia gėda?
Filmą „Gėdos akys“ Lietuvoje galima pamatyti „Nepatogaus kino“ interaktyvioje parodoje NK-INTERACTIVE, Radvilų rūmų dailės muziejuje, spalio 15-25 dienomis.
„Filmas kalba apie gėdą, bet tai nėra bandymas paaiškinti, kas yra gėda. Mane domina, kiek stipriai gėda gali veikti žmogų jam pačiam to net nepastebint, kaip giliai ji gali įsitvirtinti ir kiek daug mūsų pasirinkimų pradeda nuo jos priklausyti.
Kažkas kažkada kažką apie tave pasakė. Kažkaip ne taip į tave pažiūrėjo. Galbūt tas žmogus jau seniai apie tai pamiršo, bet tu tą sakinį ar žvilgsnį vis nešiojiesi. Po kurio laiko net nebeaišku, kieno tai balsas – kito žmogaus ar tavo paties. Gyvenant su gėda pasaulis gali tapti pilnas akių. Atrodo, kad jos nuolat tave stebi. Net tada, kai šalia nieko nėra“, – apie filmo temas pasakoja Tomas Tamošaitis.
Po premjeros Venecijoje, filmas pateko į Europos XR apdovanojimus/European XR Awards. Apdovanojimų žiuri atrinko filmą tarp kitų 27 geriausių Europos išplėstinės realybės filmų, kurie varžysis dėl „Krištolinės pelėdos“ prizo. Apdovanojimai vyks gruodžio 9 d. Briuselyje.
Animacinis virtualiosios realybės filmas „Gėdos akys“ – tai Lietuvos studijos „Afterimage“, Prancūzijos studijos „Insomniak“ ir Kroatijos studijos „Minya Film and Animation“ bendros gamybos projektas.
„Gėdos akys“ yra finansuotas Lietuvos kino centro, Prancūzijos nacionalinio fondo CNC, Prancūzijos regioninio fondo „Pictanovo“, Kroatijos audiovizualinio centro.
Filmo anonsą rasite čia.
