Savo juostoje režisierė pasakoja apie privačioje klinikoje dirbančią jauną logopedę, kuri po tėvo mirties praranda gebėjimą patirti emocijas.
K.Buožytė sako, kad tokia jausmų atrofija psichiatrijoje turi specialų pavadinimą depersonalizacija. „Šio filmo idėja kilo, kai susimąsčiau apie tai, kodėl šiuolaikiniai žmonės darosi emocingi tik tada, kai mato save vaizdajuostėje, – sakė režisierė. – Galbūt žmogus save gali suprasti tik, kai pats tampa aktoriumi? Juk dabar visi naudojasi vaizdo kameromis, žiūri klipus internete“.
Pagrindinis šio Rusijos kurortiniame Anapos mieste vykusio ir sekmadienį pasibaigusio kino festivalio pagrindinis apdovanojimas „Auksinė vynšakė“ buvo paskirtas estų režisieriaus Veiko Ounpuu filmui „Rudens puota“.
Šiai debiutinei juostai, kurioje režisierius atveria šešias „duris“ į vienišų žmonių gyvenimus, taip pat atiteko kino žurnalistų apdovanojimas ir vienas iš dviejų Kinotyrininkų ir kino kritikų gildijos prizų.
„Rudens puotos“ leitmotyvu tampa įvairių jos veikėjų nuolat kartojama frazė: „Niekada niekuo nebūsiu ir panorėti tapti kuo nors negaliu“.
Marina Blake už vaidmenį režisierės Anos Černakovos rusų ir britų juostoje „Miglų sezonas“ buvo pripažinta geriausia aktore, o geriausiu aktoriumi paskelbtas Serhijus Romaniukas, vaidinantis ukrainiečių kūrėjo Romano Balajano filme „Rojaus paukščiai“.
Rugsėjo 12-21 dienomis vykusiame festivalyje iš viso varžėsi 10 ilgo metražo vaidybinių filmų iš Baltijos ir NVS šalių. Didžiajai konkurso žiuri vadovavo rašytojas Andrejus Bitovas.
Be Lietuvos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos, pagrindinėje „Kinošoko“ programoje taip pat buvo rodomi Latvijos, Gruzijos, Kazachstano ir Kirgizijos režisierių filmai.