Kontekstas ir turinys
Išsiskyręs kriminalinių trilerių rašytojas Antonas (K.Chabenskis) išgyvena ne geriausią savo gyvenimo laikotarpį. Jo knygos prastai perkamos, jis nuolat pykstasi su savo drauge Vika (Č.Chamatova), užgeria, o jo sūnus gyvena vaikų su negalia internate. Vieną kartą, knygyne pasirašinėjant knygas, Antonas pamato, kaip samdomas žudikas (V.Maškovas) nušauna du žmones. Netrukus jie susitinka ir žudikas pasiūlo rašytojui pačiam pabuvoti jo kailyje. Antonas priima pasiūlymą meno vardan, nenujausdamas, kad šio pavojingo nuotykio scenarijų rašys ne jis, o jo paslaptingasis įkvėpėjas. Beje, jis galbūt yra legendinis nesugaunamasis žudikas pravarde Kaukas, apie kurio nuotykius Antonas rašo romanus...
Išvados ir įvertinimas
Antonas seka „Esminio instinkto“ herojės – rašytojos žudikės (Sh.Stone) pėdomis. Ji irgi rašė apie tai, ką pati patyrė. Tik jis nėra toks seksualus ir kur kas naivesnis. Gal net per daug, bet Rusijos, kaip sakoma, protu nesuvokti. Psichologiškai viskas pagrįsta – susitapatinimas su antiherojumi Kauku išjudina giluminius, susigulėjusius Antono psichikos sluoksnius. Paviršiun išplaukia ir slopintas kaltės jausmas. Po šio nuotykio Antonas taps kitu žmogumi. Subrendusiu ir pagaliau atradusiu save. Tik pradinė siužetą įsukusi „spyruoklė“ nelogiška. Samdomas žudikas, visuomet išsamiai tyrinėjantis būsimą auką, negali netyčia nušauti savo brolio. Tačiau atleiskime šią nuodėmę scenarijaus autoriams: K.Chabenskio ir V.Maškovo duetas dera taip gerai, kaip katė su pele, ką ir reikėjo įrodyti. Papildomas pliusas – itin įsimintinas garso takelis, sustiprinantis istorijos nuotaiką ir akcentuojantis reikalingas vietas tarsi aistringas užkadrinis komentaras.
Įvertinimas: 3/4