„Proksima“ (Proxima). Rež. Alice Winocour. Prancūzija
Tobulas festivalio atidarymo filmas atspindi šių metų festivalio viziją ir poziciją. Apie ateitis, apie stiprias ir įkvepiančias moteris, apie kosmosą, apie šeimą ir tikrąsias vertybes!
„Parazitas“ (Parasite). Rež. Bong Joon-ho. Pietų Korėja
Tai ⎯ ne tik šių metų FILMŲ FILMAS, tai yra šimtmečio filmas, padaręs tai, ko niekam kitam nepavyko padaryti per šimtą metų. Šį filmą privalo pamatyti kiekvienas. Ir taip, tai dar viena proga įsimylėti Pietų Korėjos kiną.
„Gražiausi gyvenimo metai“ (The Best Years Of A Life). Rež. Claude Lelouch. Prancūzija
Filmas apgaubs jaukumo ir šilumos banga, jį žiūrėti taip lengva ir gera. Per filmą nenustosite šypsotis. Bet tai ne komedija. Tai filmas apie tikrąją MEILĘ, kuri niekada nesibaigia...
„Kristaus kūnas“ (Corpus Christi). Rež. Jan Komasa. Lenkija, Prancūzija
Neįtikėtina istorija, kaip buvęs nuteistasis netikėtai tapo mažo miestelio kunigu. Ir tai tik pradžia. O tada jau atlaikykite visus scenarijaus vingius! Drąsus, gilus, kartais tiesiog nokautuojantis labai taikliu humoru, tiesiog wow. Ne veltui šiemet buvo nominuotas „Oskarui“.
„Geri ketinimai“ (The Good Intentions). Rež. Ana Garcia Blaya. Argentina
Nuostabus filmas apie tobulai netobulą tėtį ir tris jo vaikus. Daug vakarėlių, meilės ir nepatogių dalykų... Moralės sergėtojus turbūt ištiks priepuolis, o man jis toks mielas, šiltas ir nerūpestingas. Reikės gal renginį „Tėčiai Going Out“ suorganizuoti?
„Liepsnojančios moters portretas“ (Portrait Of A Lady On Fire). Rež. Céline Sciamma. Prancūzija
Vizualiai vienas gražiausių šių metų filmų, lyg atgijęs XVIII amžiaus paveikslas, papasakos jautrią istoriją. Apie tikrą draugystę ir uždraustą meilę.
„Nematomas gyvenimas“ (The Invisible Life). Rež. Karim Aïnouz. Brazilija, Vokietija
Kanų kino festivalyje apdovanotas braziliškasis deimantas, jautrus ir spalvingas, graudus ir žavingas, tuo pat metu gebantis dovanoti šypseną ir spausti ašarą. Neįtikėtina dviejų seserų istorija ir ryšys, kurį gali pajusti tik jos... Nusiveskite sesę į šį filmą!
„Mama“ (Madre). Rež. Rodrigo Sorogoyen. Ispanija, Prancūzija
Labiau kvapą gniaužiančios filmo pradžios nežinau ir neįsivaizduoju. Kaip turi jaustis mama, sulaukusi tokio penkiamečio sūnaus skambučio? Net neabejoju, kad tai filmas, po kurio bus daugiausia pokalbių, diskusijų, skirtingų nuomonių ir interpretacijų.
„Tamsus žmogus“ (A Dark-Dark Man). Rež. Adilkhan Yerzhanov. Kazachstanas, Prancūzija
Kada pastarąjį kartą matėte filmą iš Kazachstano? Turiu pripažinti, mano silpnybė ir didžiausia laimė atrasti autentiškus, šalį ir kultūrą atspindinčius filmus. Ir tai labai toli nuo reklaminių šalies įvaizdžio kampanijų.
„Balta balta diena“ (A White, White Day). Rež. Hlynur Pálmason. Islandija, Danija, Švedija
Islandija. Tikiu, kad daugeliui užteks šio vienintelio argumento. Nuoširdi ir be galo autentiška dovana skandinaviško kino mylėtojams. Filmas supurtys ir paskandins vertybių rūke.
