„Pagelbėtum, jei apie tai sukurtum filmą“, – ši, prieš keletą metų Vytautui V. Lansbergiui bendrakeleivio tibetiečio ištarta frazė, pastūmėjo režisierių naujausio jo dokumentinio filmo „Nuo pasaulio stogo“ kūrimui.
Tai filmas apie sudėtingą okupuoto Tibeto situaciją ir emigracijoje gyvenančius pabėgėlius bei jų lyderį – Jo Šventenybę Dalai Lamą.
1949 metais Kinija okupavo Tibetą. 1959 metais įvyko masinis tibetiečių sukilimas, kurį Kinijos armija itin žiauriai numalšino. Vien tik Lhasos regione buvo nužudyta 87 tūkstančiai tibetiečių. Tibetiečių dvasinis vadovas Dalai Lama pabėgo į Indiją. Kinų okupacijos metais žuvo apie 1,2 milijono tibetiečių (šeštadalis Tibeto gyventojų). Šiuo metu Indijoje, Nepale, Europoje ir Amerikoje gyvena per milijoną pabėgėlių iš Tibeto, tarp jų ir Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama.
Nors filmas trunka vos 30 minučių, visa dokumentinės juostos trukmė 30-40 valandų. Medžiagos apimtis ir turinys autoriams kėlė dilemą, kokią žinutę geriausia perduoti žiūrovui: tiesiog rodyti ir šokiruoti ar ieškoti kito būdo?
„Nusprendėme nebauginti šiurpiais vaizdais daug kančios reiškinių mačiusio žiūrovo. Priešingai vaizduojamas dialogas, kuriame lieka vietos meditacijai, iš Tibeto lyderio Dalai Lamos sentencijų sklindančio dvasingumo prasmės pajautimui. Filmas leis pabūti su savimi ir kartu vienybėje su pasauliu“, ― sakė režisierius.
Savo žiūrovu „Nuo pasaulio stogo“ kūrėjai įsivaizduoja pirmiausia atjautos kupiną žmogų, išgyvenantį dėl Tibeto įvykių, besidomintį jais; filmas, skirtas ir jaučiantiems Tibeto dabarties ir netolimų Lietuvos istorinių įvykių sąsajas, taip pat žiūrovui, tiesiog pavargusiam nuo žodžiais perkrautų, pamąstyti vietos nepaliekančių vaizdų ir garsų mišinio.
Filmas „Nuo pasaulio stogo“ kitoks nei buvusieji režisieriaus kūriniai. Tai ne archyvinė, ne biografinė, o būsenų, vaizdų kupina, paties V.V. Landsbergio pavadinta „mažažode meditacine“ istorija.
