Rusų kalba sukurtas filmas, „Oskarams“ atstovausiantis Prancūzijai, – disidento režisieriaus Andrejaus Zviagincevo drama „Minotauras“ (angl. „Minotaur“). Ji atrinkta į geriausio tarptautinio filmo kategoriją.
Filmas buvo pasirinktas profesionalios komisijos, kuriai vadovavo kino istorikas Charles'is Tessonas. Prancūzijos Nacionalinis kino ir judančio vaizdo centras (CNC) nurodė, kad sprendimas priimtas „po nepriklausomo proceso, prižiūrimo Kino meno ir mokslo akademijos“.
2026-ųjų Kanų kino festivalyje „Minotauras“ pelnė Didįjį prizą. Filmą prodiusavo Prancūzijos kompanijos MK Productions ir CG Cinéma, taip pat prisidėjo Vokietijos ir Latvijos kino kūrėjai.
„Konkurse, kuris žada būti itin aukšto lygio, šis pasirinkimas primena unikalų Prancūzijos vaidmenį didžiosiose tarptautinėse koprodukcijose“, – sakė CNC vadovas Gaëtanas Bruelis.
Filmas laisvai paremtas 1969-ųjų Claude'o Chabrolio juosta „Neištikima žmona“ („La femme infidèle“). Jame pasakojama apie byrančią porą, o jų santykių krizė rutuliojasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 metų rugsėjį paskelbtos mobilizacijos, praėjus septyniems mėnesiams nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, fone.
Santykiams su žmona, kuri susižavi jaunu fotografu, vis labiau tolstant, kompanijai vadovaujantis Glebas priverstas perduoti dalį savo darbuotojų Rusijos kariuomenei. Taip jis siekia įvykdyti regionuose nustatytas mobilizacijos „kvotas“ ir išvengti maskviečių mobilizacijos.
Kaip ir kituose savo filmuose, A.Zviagincevas pasitelkia mitologiją. Filme Glebą galima lyginti su Atėnų karaliumi Egėju, kuris buvo priverstas siųsti septynis jaunuolius ir septynias merginas į labirinte įkalintam Minotaurui.
Glebas taip pat pasirengęs eiti į bet kokius kompromisus, kad išsaugotų savo padėtį.
Ar „Minotauras“ gali pelnyti „Oskarą“?
Kino eseisto, žurnalo „Positif“, leidžiamo prie Lumière'o instituto, redakcinės komandos nario Jean-Philippe'o Domecq nuomone, Prancūzijos pasirinkimas yra „subtilus ir apgalvotas“.
Komentuodamas filmo galimybes „Oskaruose“ „Euronews“, jis teigė, kad ankstesni A.Zviagincevo darbai, ypač filmas „Leviatanas“, jam paliko „gilų ir ilgalaikį įspūdį“.
„Čia sugrįžimas prie „Neištikimos žmonos“, jo dviprasmiškumą dar labiau sustiprinant mobilizacijos kontekstu, sukuria milžinišką pilkąją zoną – tai dominuojanti filmo spalva“, – filmą apibūdino J.P.Domecq.
Pasak kino kritiko, filmas įtaigus tuo, kad jame Prancūzijos dalyvavimas per prodiuserius dera su estetika ir siužetu, kuriuose siekiama išlaikyti niuansus.
„Tai menas, kuris nepamokslauja“, – sakė jis, pridurdamas, kad būtent toks požiūris filmui suteikia stiprybės.
Vis dėlto filmo vertinimas neapsiėjo be kritikos. Kanų festivalyje atsiimdamas 2026-ųjų Didįjį prizą, šiuo metu Prancūzijoje gyvenantis režisierius tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną ir paragino jį „sustabdyti skerdynes“, tačiau savo kalboje nepaminėjo Ukrainos ir tiesiogiai neįvardijo Rusijos atsakomybės už pradėtą agresyvų karą.
„Šiandien norėčiau asmeniškai kreiptis į dar vieną žmogų. Milijonai žmonių abiejose kontaktinės linijos pusėse svajoja tik apie vieną dalyką – kad žudynės pagaliau liautųsi. Ir vienintelis žmogus, galintis sustabdyti šį kraujo liejimą, yra Rusijos Federacijos prezidentas. To laukia visas pasaulis“, – rusiškai kalbėjo režisierius.
Jo kalba Vakaruose sulaukė daugiausia palankaus vertinimo, tačiau kritikos dėl jos netrūko Ukrainoje ir tarp Rusijos karo priešininkų, gyvenančių emigracijoje.
„Minotauras“ Prancūzijos kino teatruose pasirodys spalio 14 dieną. Filmą platins „Les Films du Losange“. Tarptautiniais filmo pardavimais rūpinasi „MK2 Films“, o JAV juostą išleis „Mubi“.
99-oji Amerikos kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonija vyks 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele.
