Sekite 15min Google
Tarp perspėjančiųjų apie grėsmę – garsūs režisieriai Jacques’as Audiard’as, Costa-Gavrasas, Justine Triet ir kiti Europos kino kūrėjai.
Kaip skelbia „Euronews“, dienraštyje „Le Monde“ paskelbtame atvirame kreipimesi režisieriai ir prodiuseriai perspėja, kad Prancūzijos parlamente svarstomi sprendimai gali smarkiai susilpninti nacionalinio kino finansavimo sistemą.
„Naujasis biudžeto projektas kelia grėsmę precedento neturinčiu mastu išstumti prancūzų kiną iš mūsų ekranų“, – rašo kreipimosi autoriai.
Naujasis biudžeto projektas kelia grėsmę precedento neturinčiu mastu išstumti prancūzų kiną iš mūsų ekranų.
Tarp daugiau kaip 170 dokumentą pasirašiusių kino kūrėjų – broliai Lucas ir Jeanas-Pierre’as Dardenne’ai, Claire Denis, Michelis Hazanavicius, Agnès Jaoui, Julia Ducournau, Cédricas Klapischas ir Alice Winocour.
Grėsmė – šimtams milijonų eurų
Kino kūrėjų nerimą kelia planuojamas viešojo finansavimo mažinimas ir galimi mokesčių pakeitimai. Numatoma, kad visuomeninio transliuotojo „France Télévisions“, kasmet prisidedančio prie maždaug 70 filmų finansavimo, biudžetas 2027 metais sumažės 47 mln. eurų.
Taip pat siūloma 35 mln. eurų sumažinti Nacionalinio kino ir judančio vaizdo centro (CNC) išteklius. Ši institucija finansuoja filmų scenarijų kūrimą, gamybą, platinimą ir rodymą kino teatruose.
Vis dėlto didžiausią nerimą kelia vyriausybės svarstomas sprendimas padidinti mokamos televizijos prenumeratoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 10 iki 20 procentų.
Tai ypač paveiktų televizijos kanalą „Canal+“ – didžiausią privatų Prancūzijos kino finansuotoją, kuris pagal įstatymą privalo dalį savo pajamų investuoti į nacionalinių filmų gamybą.
Kino kūrėjai perspėja, kad padidinus PVM galėtų nustoti galioti „Canal+“ įsipareigojimai investuoti į kiną. Jų skaičiavimais, dėl to 2028–2032 metais kino industrija netektų apie 750 mln. eurų.
„Kalbant labai konkrečiai, tai reiškia, kad per penkerius metus 400 filmų tiesiog nebus sukurti“, – perspėja kreipimosi autoriai.
Labiausiai nukentėtų mažesnio biudžeto ir nepriklausomi filmai, kuriems jau dabar sudėtinga užsitikrinti finansavimą.
Paradoksas: anksčiau protestavo prieš „Canal+“
Susiklosčiusi situacija turi ir paradoksalią pusę. Dar gegužę, per Kanų kino festivalį, dalis dabar susirūpinimą reiškiančių kino kūrėjų dalyvavo judėjime „Zapper Bolloré“, nukreiptame prieš milijardieriaus Vincento Bolloré įtaką Prancūzijos žiniasklaidai ir kinui.
Jam priklausančios grupės kontroliuojamas „Canal+“ tuomet sulaukė maždaug 600 kino industrijos atstovų kritikos. Reaguodamas į protestą, „Canal+“ vadovas Maxime’as Saada pareiškė nebenorintis bendradarbiauti su protesto dalyviais.
Tačiau dabar dalis tų pačių kūrėjų perspėja, kad sumažėjus „Canal+“ investicijoms Prancūzijos kino industrija patirtų milžiniškų nuostolių.
„Silpnindami kiną, skurdiname savo tapatybę“
Kino kūrėjai ragina politikus ne tik išsaugoti dabartinį finansavimo modelį, bet ir iš esmės atnaujinti kino sektorių reglamentuojančius įstatymus.
Jie siekia griežtesnio dirbtinio intelekto reguliavimo, didesnės nacionalinės kino industrijos apsaugos ir taisyklių, nustatančių, kada kino teatruose parodyti filmai gali pasirodyti tokiose platformose kaip „Netflix“.
Silpninti mūsų kiną reiškia skurdinti mūsų prancūziškąją ir europietiškąją tapatybę.
Pasak kreipimosi autorių, Prancūzijos kino ateitis svarbi ne vien ekonominiu, bet ir kultūriniu požiūriu. „Silpninti mūsų kiną reiškia skurdinti mūsų prancūziškąją ir europietiškąją tapatybę“, – pabrėžia jie.
Kol kas siūlomi pakeitimai tėra svarstomo 2027 metų biudžeto projekto dalis, todėl nėra aišku, ar jie bus galutinai patvirtinti.
