2017 07 27 /16:32

Prodiuserė: HBO projektas Lietuvoje paliks ne mažiau 7 mln. eurų

JAV televizijos HBO planuojamas miniserialas apie Černobylio branduolinę katastrofą Lietuvoje paliks ne mažiau nei ankstesnis didelis čia filmuotas projektas, britų nacionalinio transliuotojo filmas „Karas ir taika“. Pastarojo sąmata siekė 7 mln. eurų, sako su amerikiečiais dirbančios bendrovės „Baltijos filmų paslaugos“ vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.
HBO
HBO / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pasak prodiuserės, konkurencinę kovą su Vengrija dėl šio projekto laimėjusią Lietuvą jau yra aplankę HBO atstovai, apžiūrėjo galimas filmavimo vietas – Elektrėnų, Vilniaus šiluminę bei kitas elektrines, Vilnių, Kauną, tačiau daugiau detalių bus žinoma po susitikimo su serialo režisieriumi Johanu Rencku (Johanu Renku).

Buvo atvykę HBO atstovai

Kol kas su HBO kanalo atstovais ir jų prodiuseriais deriname, kiek dienų filmuosime, kokia turi būti filmo sąmata, ar tikrai viską galima nufilmuoti Lietuvoje.

„Pirmąsias žvalgytuves jau darėme, atvyko HBO atstovai, aplankėme daug elektrinių, ir Ignalinoje ekskursijoje buvome, kad suvoktume mastelį. Kol kas su HBO kanalo atstovais ir jų prodiuseriais deriname, kiek dienų filmuosime, kokia turi būti filmo sąmata, ar tikrai viską galima nufilmuoti Lietuvoje. Koks bus projektas, bus aišku, kai susitiksiu su režisieriumi ir pagrindiniu filmo dailininku, jie iki vasaros pabaigos planuoja atvykti į Lietuvą“, – BNS sakė L.Mišeikytė.

Pasak prodiuserės, nors filmo biudžetas bus suderintas iki metų pabaigos, jau dabar aišku, kad sąmata nebus mažesnė nei kito didelio Lietuvoje filmuoto kūrinio, BBC 2015 metais Lietuvoje filmuoto šešių serijų televizijos filmo pagal Rusijos rašytojo Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“.

„Aš tikrai žinau, kad tai bus penkių valandų didelis filmas, filmavimo masteliai panašės į „Karo ir taikos“ projektą, jis buvo filmuojamas 17 savaičių, „Černobylis“ bus filmuojamas 16 savaičių. Filmuojant „Karą ir taiką“ Lietuvoje buvo išleista virš 7 mln. eurų, 300 žmonių dirbo vien Borodino mūšyje, sukurta daugybė kostiumų ir taip toliau. Aš manau, biudžetą mes suderinsime iki šių metų galo, biudžetas tikrai bus ne mažesnis nei „Karo ir taikos“, – kalbėjo prodiuserė.

„Scanpix“/AP nuotr./Černobylio 4-oji zona
„Scanpix“/AP nuotr./Černobylio 4-oji zona

Anot L.Mišeikytės, nors seriale „Černobylis“ nebus tokių didelių masinių scenų, tačiau kūrėjai susidurs su kitokiais iššūkiais, pvz., kaip pasikeitusį Lazdynų rajoną „grąžinti“ į 1985-uosius. „Dabar didžiausias iššūkis, kaip Lazdynų rajoną, su mūsų plastikiniais langais ir įstiklintais balkonais, padaryti panašų į 1985-ųjų vaizdą“, – sakė prodiuserė.

L.Mišeikytės teigimu, pasiruošimas serialo filmavimui turėtų prasidėti jau lapkričio mėnesį, o filmavimas – kovą, balandžio pradžioje, nors, jei bus žiemos scenų, gali ir anksčiau.

Kūrėjus rinktis Lietuvą paskatina lengvata

JAV televizijos HBO planuojamas miniserialas apie Černobylio branduolinę katastrofą yra antras panašaus dydžio projektas, kuris bus įgyvendinamas Lietuvoje, sako Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas.

Yra HBO sprendimas filmuoti Lietuvoje šį didelį projektą, kuris išskirtinis savo apimtimi. Tai, kad tokio dydžio kanalas atvyksta filmuoti į Lietuvą šitokios produkcijos, rodo du dalykus: mes turime patyrusius ir kokybiškas paslaugas teikiančius kino žmones Lietuvoje, nes kokybė yra vienas iš esminių elementų audiovizualinėje produkcijoje, antras dalykas – mokestinė paskata, kuri veikia trejus metus, tikrai pasiteisino“, – BNS sakė Rolandas Kvietkauskas.

„Dydžiu tai būtų palyginama su pas mus BBC filmuotu „Karas ir taika“, mes kalbame apie antrą tokios reikšmingos apimties – tiek turinio prasme, tiek finansine prasme – projektą Lietuvoje“, – pabrėžė Rolandas Kvietkauskas.

Tačiau daugiau detalių, kokia bus sutarties apimtis, ar filmuotis seriale bus kviečiami lietuvių aktoriai, Lietuvos kino centro vadovas sakė negalintis pasakyti: „Dėl detalų turinio, kokios apimties bus galutinė sutartis, kiek ir ko dalyvaus, dar anksti sakyti“.

„Mes matome praktiniais pavyzdžiais, tiek BBC „Karas ir taika“, kuris nuskambėjo visame pasaulyje, tiek šie planai rodo, kad mokestiniai instrumentai taip pat gali mažoje šalyje ambicingai paskatinti kino projektus“, – sakė Kino centro vadovas.

Britų nacionalinis transliuotojas BBC 2015 metais Lietuvoje filmavo šešių serijų televizijos filmą pagal Rusijos rašytojo Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“.

Kadras iš serialo „Mad Men. Reklamos vilkai“/Pagrindinį vaidmenį seriale apie Černobylio katastrofą atliksiantis Jaredas Harrisas
Kadras iš serialo „Mad Men. Reklamos vilkai“/Pagrindinį vaidmenį seriale apie Černobylio katastrofą atliksiantis Jaredas Harrisas

2014 metų sausio 1 dieną įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos leidžia Lietuvoje filmą kuriantiems gamintojams iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto. Tuo metu Lietuvoje pelningai veikiančios įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas ta suma, kuria remia filmą, taip pat šia suma gali sumažinti ir pelno mokestį (bet ne daugiau nei 75 procentais visos mokėtinos mokesčio sumos).

Penkių serijų miniserialas

Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad penkių dalių miniseriale „Černobylis“ sovietų mokslininką, kurį Kremlius paskyrė tirti tragedijos, vaidins britas Jaredas Harrisas, labiausiai žinomas dėl savo vaidmens seriale „Mad Men. Reklamos vilkuose“ .

Pastaraisiais metais Jaredas Harrisas vaidino filmuose „Šerlokas Holmsas. Šešėlių žaidimas“, „Linkolnas“ bei kt.

Viena didžiausių JAV televizijų HBO planus kitąmet kurti miniserialą apie Černobylio branduolinę katastrofą pristatė trečiadienį Televizijos kritikų asociacijos vasaros susitikime.

HBO sukūrė tokius serialus kaip „Sopranai: Mafijos kronika“, „Šešios pėdos po žeme“, „Sostų karai“ ar „Vakarų pasaulis“. Pastarasis mokslinės fantastikos serialas šiemet gavo daugiausiai televizijos „Oskarais“ laikomų „Emmy“ nominacijų – „Vakarų pasaulis“ buvo nominuotas 22 kategorijose.

1986 metų balandžio 26 dieną per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam Černobylio elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys, pasiekę teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos.

Branduolinis kuras degė 10 dienų, o pasklidusios radioaktyvios dalelės užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ištisos Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos paverstos negyvenamomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Sostų karus“ pasauliui padovanojusi HBO televizija Lietuvoje filmuos serialą apie Černobylį

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius