Gabita (L.Vasiliou) pastojo. Ji nori pasidaryti abortą, bet diktatoriaus N.Čiaušesku valdomoje Rumunijoje tai draudžiama. Padėti ryžtasi jos geriausia draugė Otilija (A.Marinca), nors irgi turi šiokių tokių problemų. Deja, Gabita tokia vėpla, kad vos nesužlugdo operacijos. Visai nenuostabu, kad ji pastojo. Visų pirma, nepavyksta užsakyti reikiamo viešbučio, kur bus atliekamas abortas.
Negana to, merginos neturi reikiamos pinigų sumos. Todėl nelegalių abortų virtuozas ponas Bebe (V.Ivanovas) iškelia savo sąlygas. Paaiškėja, kad Otilijai teks dar kartą padėti savo lengvabūdei draugei. Galima teigti, kad tai yra maksimalus draugystės išbandymas.
Išvados ir įvertinimas. Visų trijų paminėtų filmų stiprioji pusė – labai paprastomis priemonėmis, beveik dokumentiniu stiliumi, iš arti ir įdėmiai stebima situacija. Pavyzdžiui, dramos „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ autoriai sustiprina atmosferą, pasirinkę jau kiek primirštos „Dogmos“ metodus: filmavimą natūralioje aplinkoje, be specialaus apšvietimo, be muzikos. Kamera beveik nejuda, ir mes galime gerai įsižiūrėti į herojus bei jų veiksmus. Tai ir sukuria reikiamą įtampą.
Rezultatas – išgryninta tiesa apie personažų (pagrindinis šio filmo herojus, be abejo, yra Otilija) dvasios būseną ir žmogiškuosius (šiuo atveju – nužmoginančius) santykius. Baimė, pyktis, godumas, abejingumas, pasiaukojimas... Pažiūrėjus šį filmą, turėtų praeiti nostalgija socializmui, jeigu kas nors iš jūsų dar ją turite.
Filmas pelnė „Aukso palmę“ Kanų kino festivalyje.
Įvertinimas: 4/4
Apie ką mes čia
„4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ („4 luni, 3 saptamani si 2 zile“) Rumunija, 2007 m., 115 min.
Režisierius: Cristianas Mungiu.
Vaidina: Vladas Ivanovas, Anamaria Marinca, Laura Vasiliu.