Sprogstančios galvos, pabaisos ir šiurpūs virsmai: išrinkta 20 įspūdingiausių siaubo kino scenų

„The Guardian“ sudarė 20 įspūdingiausių siaubo kino specialiųjų efektų reitingą – nuo legendinės scenos filme „Egzorcistas“ iki vienos šiurpiausių akimirkų mokslinės fantastikos klasikoje „Svetimas“.

20. „Skambutis“ („Ring“, 1998)

Kai kino kūrėjai vis dažniau pasikliovė kompiuteriniais efektais, japonų režisierius Hideo Nakata priminė, kokį siaubą galima sukurti tradicinėmis priemonėmis. Vienoje garsiausių filmo scenų kerštinga Sadako dvasia išlipa iš šulinio, priartėja ir galiausiai išropoja tiesiai iš televizoriaus ekrano.

„Skambutis“

19. „The Phantom Carriage“ (1921)

Švedų režisierius Victoras Sjöströmas pasitelkė dvigubą ekspoziciją, kad sukurtų vaiduoklišką Mirties vežimą, renkantį mirusiųjų sielas. Efektai buvo kuriami tiesiog filmavimo kameroje – tuo metu sudėtingesnės optinės technologijos dar nebuvo išrastos.

18. „The Student of Prague“ (1926)

Ekspresionistinėje Fausto legendos interpretacijoje studentas sudaro sandėrį su velniu ir netenka savo atspindžio. Šis virsta savarankišku, blogį nešančiu antrininku. Finalinėje scenoje panaudotas tuo metu įspūdingas padalyto ekrano efektas.

17. „Nosferatu“ (1922)

Friedricho Wilhelmo Murnau vampyrų klasikoje šiurpą kelia ne tik grafo Orloko išvaizda, bet ir neįprasti vaizdo efektai: negatyvai, pagreitintas judesys bei sustabdyto kadro animacija. Vienoje garsiausių scenų saulės spindulių paliestas vampyras išnyksta dūmų debesyje.

„Nosferatu“

16. „Dawn of the Dead“ (1978)

George'o A.Romero filme vienam zombių tenka itin žiauri lemtis – besisukantis sraigtasparnio rotorius nupjauna jam viršugalvį. Šį efektą sukūrė siaubo kino grimo meistras Tomas Savini.

15. „Tetsuo: The Iron Man“ (1989)

Mažo biudžeto japonų režisieriaus Shinyos Tsukamoto filme žmogaus kūnas pamažu virsta metalu. Pasitelkus kadrų animaciją, pagreitintą filmavimą ir staigų montažą sukuriamas košmariškas žmogaus ir mašinos susiliejimas.

14. „Nematomas žmogus“ („The Invisible Man“, 1933)

Jameso Whale'o filme nematomas žmogus nusivynioja galvą dengiančius tvarsčius, tačiau po jais – nieko nėra. Šį anuomet stulbinusį efektą sukūrė specialiųjų efektų meistras Johnas P.Fultonas.

Kadras iš filmo/Nematomas žmogus

13. „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ („Dr Jekyll and Mr Hyde“, 1931)

Vienas įspūdingiausių ankstyvojo kino virsmų – daktaro Džekilo transformacija į siaubingąjį Haidą. Efektas buvo pasiektas derinant specialų grimą ir spalvotus kameros filtrus. Kaip tiksliai tai padaryta, režisierius Roubenas Mamoulianas atskleidė tik po 38 metų.

12. „Eyes Without a Face“ (1960)

Prancūzų režisieriaus Georges'o Franju filme chirurgas grobia jaunas moteris ir pašalina jų veidus, tikėdamasis atkurti subjaurotą dukters išvaizdą. Šiurpios, itin tikroviškai nufilmuotos operacijų scenos anuomet šokiravo žiūrovus. Nors pasirodęs filmas sulaukė prieštaringų vertinimų, šiandien jis laikomas įtakingu siaubo kino kūriniu.

11. „Egzorcistas“ („The Exorcist“, 1973)

Viena garsiausių siaubo kino akimirkų – apsėstos mergaitės galva, apsisukanti visu 360 laipsnių kampu. Efektui sukurti buvo pagaminta natūralaus dydžio mechaninė lėlė, kurios judesiai iki šiol atrodo šiurpiai.

Vida Press nuotr./Kadrai iš filmo „Egzorcistas“ (1973 m.)

10. „Paukščiai“ („The Birds“, 1963)

Alfredo Hitchcocko filme viena baisiausių scenų vyksta palėpėje, kur paukščiai užpuola Tippi Hedren vaidinamą heroję. Dalis paukščių prie aktorės drabužių buvo pritvirtinti nailoniniais siūlais, o vienas snapas vos nesužalojo jos akies.

Scena buvo filmuojama septynias dienas, kurias aktorė vėliau pavadino blogiausia savo gyvenimo savaite.

9. „Trintukagalvis“ („Eraserhead“, 1977)

Davido Lyncho debiutiniame ilgametražiame filme pasirodo vienas keisčiausių kino istorijos kūdikių – deformuota, nuolat cypsinti būtybė.

Kaip tiksliai ji buvo sukurta, ilgą laiką gaubė paslaptis. Pasakojama, kad režisierius galėjo panaudoti balzamuotą veršelio vaisių, papildytą judančiomis mechaninėmis dalimis.

8. „Lemties ženklas“ („The Omen“, 1976)

Viena įsimintiniausių filmo scenų – fotografo žūtis, kai nuo nevaldomo sunkvežimio nuslydęs stiklo lakštas nukerta jam galvą. Šį šiurpų efektą prižiūrėjo specialiųjų efektų meistras Johnas Richardsonas.

7. „The Howling“ (1981)

Joe Dante siaubo filme žmogus žiūrovų akyse virsta vilkolakiu. Efektų kūrėjas Robas Bottinas pasitelkė po dirbtine oda įtaisytas oro pūsles, kurios išpučiamos ir sukuria įspūdį, kad kūnas keičia formą.

6. „The Fury“ (1978)

Briano De Palmos filme telekinetinių galių turinti mergina savo jėga susprogdina antagonistą. Efektų meistro Ricko Bakerio sukurtas finalas tapo viena įsimintiniausių kino istorijos kūno sunaikinimo scenų.

5. „Society“ (1989)

Briano Yuznos satyroje turtingųjų visuomenės nariai pasirodo esantys formą keičiantys padarai, tiesiogine prasme mintantys žemesniųjų sluoksnių žmonėmis.

Filmo kulminacijoje jų kūnai susilieja į groteskišką masę. Siurrealistinius efektus sukūrė menininkas Screaming Mad George'as.

4. „Scanners“ (1981)

Davido Cronenbergo filme vienas telepatas demonstruoja savo gebėjimus, tačiau galingesnis priešininkas priverčia jo galvą sprogti.

Efektų kūrėjai Dickas Smithas ir Chrisas Walasas pripildė gipso kaukolę mėsos likučių ir susprogdino ją šūviu iš už kadro.

3. „Amerikietiškas vilkolakis Londone“ („An American Werewolf in London“, 1981)

Rickas Bakeris už šį filmą pelnė pirmąjį istorijoje „Oskarą“ už geriausią grimą. Vienoje garsiausių scenų pagrindinio veikėjo kūnas skausmingai transformuojasi į vilkolakį: ilgėja kaulai, keičiasi veidas, o žmogaus riksmai virsta staugimu.

2. „Svetimas“ („Alien“, 1979)

Ridley Scotto mokslinės fantastikos klasikoje iš Johno Hurto vaidinamo veikėjo krūtinės netikėtai išsiveržia ateivių padaras.

Kiti aktoriai žinojo, kad įvyks kažkas neįprasto, tačiau nežinojo visų detalių, todėl jų išgąstis buvo beveik tikras.

Efektui sukurti aktoriaus liemuo buvo pakeistas mechanine konstrukcija, pripildyta suslėgto oro ir gyvūnų vidaus organų. Po stalu slėpėsi lėlininkai, valdę pabaisą.

Vida Press nuotr./Kadras iš filmo „Svetimas“

1. „Padaras“ („The Thing“, 1982)

Pirmąją „The Guardian“ reitingo vietą užėmė Johno Carpenterio siaubo klasika apie Antarktidos tyrimų stotyje pasirodžiusį formą keičiantį ateivį.

Universal Pictures / Allstar nuotr./„Padaras“

Filmo specialiųjų efektų meistras Robas Bottinas sukūrė groteskiškas būtybes, kuriose susilieja žmonių ir gyvūnų anatomijos elementai.

Vienoje garsiausių scenų žmogaus galva atsiskiria nuo kūno, jai išauga voro kojos ir ji mėgina pabėgti.

Net ir praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, šie praktiškai sukurti efektai laikomi vienais įspūdingiausių siaubo kino istorijoje.

Parengta pagal „The Guardian“.