Ispanų filme „Maištingoji Ana“ labai ambicingai keliami sudėtingi istorijos, atpirkimo, teisingumo klausimai. Svarbu pabrėžti, kad atsakymų ieškoma ne mokslinėje ar filosofinėje, bet mistinėje plotmėje. Filmo centre yra mediumo galių turinti jauna mergina Ana, kuri stebuklingu būdu išgyvena senų laikų neteisybes. Ir tada filmo herojai, jau mūsų laikais, XXI amžiaus pradžioje, bando bent iš dalies atitaisyti senovėje padarytas skriaudas.
Jei toks filmo apibūdinimas jums atrodo labai jau menkai suregztas, tai įspūdis yra visiškai teisingas. Nors kino juostoje lyg ir keliami labai rimti, platūs, svarūs klausimai, bet pateikiami atsakymai yra seklūs ir visiškai paviršutiniški. Tiesa, filmas dėl to sau „nesuka galvos“, o ramiausiai rodo daug nuogos (tiesa, gana patrauklios) merginos vaizdų, paskui – daug romantiškos menininkų kolonijos gyvenimo epizodų ir viso to fone vis šmėkšteli savotiškos „globėjos“ vaidmenį atliekančios puikios britų aktorės Charlotte’s Rampling fizionomija.
Bet jau nuo daugmaž 20-os filmo minutės pradeda stiprėti „mistinė“ filmo siužeto linija ir tai visiškai sujaukia bet kokias filmo pretenzijas į „sveiką“ žiūrovo protą. Belieka įsijausti į filmo „evangeliją“ ir tiesiog patikėti, kad štai ši naivi, tyrų ir kvailų veido išraiškų mergina yra žmonijos atpirkimą atnešantis mesijas.
Tuo patikėti yra neįmanoma ir todėl filmas labai vikriai nusirita stulbinančios tuštybės ir kvailybės bedugnėn. Pradedi netgi stebėtis, kiek dar kvailesnis filmas gali tapti. Juostos siužetas nėra protingas, nėra įtikinantis, nėra stebinantis, nėra gražus, nėra poetiškas, nėra įkvepiantis.
„Maištingoji Ana“ nėra ir žavi studentaujančio Ispanijos jaunimo fantazija. Tai tiesiog be galo kvailas, lėkštas, neskoningas ir žiūrovą įžeidžiantis filmas. Sunku suprasti, ką galvojo filmo režisierius, ar filmą rėmusių ES fondų valdininkai. Tokiam filmui negalima buvo suteikti finansavimo, perskaičius scenarijų nesunku suprasti, kad siužetą, mintį derėjo apgalvoti žymiai giliau.
Kita vertus, kažkam filmas, matyt, patiks. Mat jame gana daug vadinamosios new age kvazireliginės ideologijos elementų. Bet plika akimi matyti, kad filmo kūrėjų entuziazmą kursto ne ideologija, o noras paprastai ir lengvai atsakyti į esminius klausimus, kurių neįveikė net giliausi žmonijos protai.
Kad būtų dar lengviau suprasti, galima pasakyti ir taip: „Maištingoji Ana“ – įžeidžiančiai bukas žalių studenčiokų bandymas atsakyti į evangelijos keliamus klausimus. Išeina šnipštas ir tiek.