Abu kino kūrėjai festivalio metu svečiuosis Vilniuje bei susitiks žiūrovais.
Tai pačiai kartai priklausančių režisierių programos atskleis skirtingas dokumentinio kino perspektyvas, susiformavusias priešingose kultūrinėse aplinkose ir kinematografinėse tradicijose. Socialiai ir politiškai angažuotas Ž.Žilniko kinas jungia žvilgsnį į visuomenės paribius, bjaurasties estetiką, išblukusias ribas tarp vaidybinio ir dokumentinio kino, neprofesionalių aktorių plastiką.
Įvairialypis M.Kavaliauskas santykis, pradėjęs skleistis praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio Bostone ir Niujorke, aprėpia skirtingus kūrybinius lygmenis – nuo garso montažo iki kino režisūros, pastarojoje susitelkdamas į meno ir garso sintezę.
Serbų kino akiplėša su kamera vietoj skalpelio
Retrospektyvoje bus pristatomi ankstyvieji Ž.Žilniko trumpametražiai filmai, tarp kurių atsidūrė ir garsusis „Juodasis filmas“, komerciškai sėkmingiausias debiutinis ilgametražis filmas „Ankstyvieji darbai“, pelnęs „Auksinio lokio“ apdovanojimą, ir šiais metais Berlyno kino festivalyje pristatyta juosta „Restitucija arba Senosios gvardijos sapnas ir pabudimas“.
Gimtoji Raudonojo kryžiaus koncentracijos stovykla netoli Nišo miesto okupuotos Serbijos pietuose, ankstyvoje vaikystėje nužudyti tėvai, teisinis išsilavinimas, jaunystė teatre ir avangardinio kino klubuose, darbas su legendiniu serbų režisieriumi Dušanu Makavejevu – visa tai formavo nekonvencionalų Ž.Žilniko žvilgsnį į Europos politinius ir visuomeninius procesus.
Išskirtiniu režisūriniu braižu pasižyminčio Ž.Žilniko juostos atskleidžia praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje susiformavusios Jugoslavijos juodosios kino bangos vertybinius ir estetinius principus, įkvėptus prancūzų Naujosios bangos ir italų neorealizmo. Įtampos tarp socialistinių ir kapitalistinių santvarkų, vidinių kairiosios minties įtrūkių, karo patoso ir oficialiųjų politinių naratyvų kritika, savitas dokudramos žanras, suteikiantis balsą neprofesionaliems aktoriams, ekrane dvigubo žaidimo principu įkūnijantiems savo gyvenimus – šie elementai ryškiausiai perteikia serbų kino akiplėša vadinamo režisieriaus kūrybinę biografiją. Režisierius viešės Vilniuje gruodžio pradžioje.
Išvysti garsą
Retrospektyvinėje programoje „Fokusas: Marytė Kavaliauskas“ pristatoma 1943 m. Kaune gimusios ir penkerių metų kartu su tėvais į JAV emigravusios lietuvių išeivių kino kūrėjos M.Kavaliauskas kūrybinė raida ir profesinių interesų spektras.
Marthos Coolidge metajuosta „Negražus filmas“ ir Wimo Wenderso bei Nicholas’o Ray’aus filmas „Žaibas virš vandens“ supažindina su viena nedaugeliu moterų, praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais dirbusių garso departamente – garso režisierei skirta retrospektyva festivalyje rengiama pirmą kartą.
9-ajame dešimtmetyje pradėjusi režisuoti dokumentinius filmus, 2003 m. ji kartu su Seth’u Schneidman’u sukūrė savo žymiausią juostą „Davidas Hockney: muzikos spalvos“, panardinančią į kerintį ir vizionierišką vieno žymiausių britų menininkų pasaulį. Filmo ašimi tampa jo operos scenovaizdžiai, prabylantys kaip D. Hockney tapyboje naudojamų vaiskių spalvų ir pamaldžios aistros muzikai dialogas. Filmas pratęsia M.Kavaliauskas ne vienerius metus kurtų dokumentinių filmų ciklą apie žymius JAV gyvenančius menininkus – Roy’ų Lichtensteiną, Frank’ą Stella’ą ir Joan’ą Mitchell’ą.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis vyks lapkričio 27 d.– gruodžio 7 d. Daugiau informacijos – www.vdff.lt. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, asociacija LATGA, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
