Įvertinta už geriausią adaptuotą scenarijų ir dar septyniems „Oskarams“ nominuota juosta „Konklava“ („Conclave“, 2024) atveria vieno slapčiausių rinkimų duris. Mirus popiežiui, sukviečiami kardinolai iš viso pasaulio išrinkti naują popiežių. Kaip ir įprastuose rinkimuose, čia gausu politikos, išsiskiriančių pažiūrų, todėl nuo naujai išrinkto vadovo priklausys, kokia linkme judės Bažnyčia.
Tad net ir švenčiausioje pasaulio vietoje neapsieinama be gudrybių, godumo ir noro turėti savo rankose valdžią. Filmas atsikleidžia, kokia nevienalytė yra Bažnyčios institucija, leidžia ją kvestionuoti, neįžeidžiant tikinčiųjų. Išties daug dėmesio skiriama kostiumams, už kuriuose juostoje buvo atsakinga vokietė Lisy Christl. Už darbą filme ji buvo nominuota „Oskarui“. Įspūdingus kostiumus papildo ir operatoriaus Stéphane Fontaine darbas, sukurdamas tikrai kinematografišką kūrinį.
Žiūrėti čia.
Po įtempto filmo „Kaltė“ („The Guilty“, 2021) režisierius Gustavas Mölleris grįžo su nauju darbu „Kalėjimo prižiūrėtoja“ („Sons“, 2024). Policijos dispečerio gelbėjimo operaciją telefonu, pakeičia vyrų kalėjimas, kuriame prižiūrėtoja dirba Eva.
Atvykus naujam kaliniui, ji pasiprašo būti perkeliama į „nulinę zoną“ – vietą, kurioje kali patys žiauriausi nusikaltėliai. Iš pirmo žvilgsnio Eva geraširdė prižiūrėtoja, skirianti dėmesį savo kaliniams – to priežastis, kalėjime žuvęs jos jaunas sūnus. Tačiau ar jos elgesys pasikeis persikėlus į naują kalėjimo skyrių? Šiame psichologiniame trileryje gal tiek nepaliekama vietos vaizduotėje, kiek pirmajame režisieriaus darbe, bet įtemptas siužetas vis tiek prikausto prie ekranų.
Žiūrėti čia.
Algimantas Puipa skirtingai nei dauguma lietuvių režisierių toliau leidžiasi į kino eksperimentus, kurdamas filmus, kurie, pirmiausia, įdomūs jam pačiam. Už tai galima pagirti režisierių, kuris nesivaiko kino madų. Naujausio siurrealistinio filmo „Naktinis seansas“ (2025) centre – laikrodininkas Ovidijus. Sustojus prezidento, jo buvusio klasioko, laikrodžiui, jis tampa oficialiu šalies vadovo laikrodininku.
Vėlyvą vakarą, pakeliui iš darbo, jis pamato paslaptingą kino teatrą, kuriame visą laiką sukasi tas pats filmas. Nuo tada prasideda kino žaidimas, kuriame išnyksta laiko ir realybės ribos. Sinefilams patiks gaudyti paliktus garsių filmų pėdsakus šioje juostoje. Nors pats scenarijus gali pasirodyti kiek klampus, tikrai bus sunku nuspėti, kur Ovidijų ir kitus veikėjus nuves jų veiksmai.
Žiūrėti čia.
