Apie kitas „Išvarymo“ knygos dalis. M.Ivaškevičius sako planuojantis, kad antroji dalis pasirodys šių metų gruodį, o trečioji – kitų metų gruodį.
Apie ekranizaciją. M.Ivaškevičius teigia, kad yra planų dėl filmo, tačiau kol kas neketinama to daryti artimiausiu metu – ekranizacijai reikės ir didesnio biudžeto nei įprastai lietuviškiems filmams, nes viską reikės filmuoti Londone.
Apie priešistorę. „Išvarymo“ pradžia buvo, kai M.Ivaškevičius 2010 metais išvyko į Londoną parašyti pjesę. Tuo metu emigracija buvo įgavusi didelį pagreitį, ir iš pradžių rašytojas prisirinko anekdotinių istorijų, tad galvojo kurti tai kaip komediją, tačiau kuo labiau lindo į žmonių pasakojimus, tuo labiau viskas atrodė kaip geriausiu atveju tragikomedija, o blogiausiu atveju kaip tragedija.
Kokia bus trilogijos pabaiga? M.Ivaškevčius sako, kad trilogijos pabaiga bus 2020-ieji, kai pasaulį užplūsta Covid-19 pandemija.
Smurtas po tiltu. Vienas dramatiškiausių pirmojo trilogijos romanų epizodų yra susijęs su smurtu prieš po tiltu Londone gyvenančiais benamiais. M.Ivaškevičius sako, kad pastaruoju metu, kai lankėsi Londone, tokių „gyvenviečių“ jau nebematė. Apie patį epizodą jis sakė, kad girdėjo pasakojimą iš lietuvio, kuris du mėnesius gyveno po tiltu ir vieną naktį jį užpuolė ir ėmė spardyti iki sąmonės netekimo.
Apie keiksmažodžius spektaklyje. M.Repšys prisiminė, kad iš pradžių atrodė, jog spektaklis patirs fiasko – dėl keiksmažodžių žmonės išeidavo dešimtimis: „Tačiau tie, kurie išėjo, vėliau vienu ar kitu būdu grįžo“. M.Ivaškevičius sako, kad atėjęs į repeticijas pamatė, jog kas antras žodis keiksmažodis, tad pasakė, kad už kiekvieną keiksmažodį, kuris neparašytas pjesėje, duos į teismą. Vienintelė išimtis buvo padaryta tik Mariui-Vandalui.
Apie aktualumą. Šiuo metu „Išvarymas“ vėl rodomas scenoje, ir M.Repšys sako bijojęs, kad tai bus nebeaktualu, tačiau visgi tai istorija ne tik apie emigraciją, bet ir draugystę ir kitas svarbias temas.
Kodėl nutrūko „Išvarymas?“ M.Ivaškevičius pasakoja, kad kai pradėjo rašyti šią knygą, nebebuvo vilties, kad spektaklis vėl bus rodomas scenoje. Jis atkreipė dėmesį, kad tai vienintelis atvejis Lietuvos teatro istorijoje, kai spektaklis buvo vaidinamas didelėse arenose – „Siemens“, kitų miestų didžiosiose arenose. Prasidėjus pandemijai tai baigėsi, o vėliau iš teatro gavo atsakymą, kad tai neapsimoka, nors paties M.Ivaškevičiaus teigimu, tai tebuvo teatro tingėjimas. Taip „Išvarymo“ pertrauka užtruko trejus metus.
Kodėl knyga dabar? Parašyti knygą įkvėpė tai, kad Rumunijoje, kur spektaklis buvo rodomas 2023 metais, tai tapo pagrindiniu teatro įvykiu. Prie jo ėjo jauni žmonės, sakydami, kad tai spektaklis apie jų tėvus. M.Ivaškevičius mano, kad, kai jau tas emigracijos laikas baigėsi, galima jį apžvelgti iš laiko perspektyvos.
Apie atsiliepimus. Paklaustas apie atsiliepimus, M.Ivaškevičius sakė, kad tiems, kas spektaklio nematė, knyga labai patinka, jie pasakoja, kad perskaito kūrinį per vieną vakarą. Tie, kas matė spektaklį, išgyvena vidinį konfliktą. Juos šiek tiek erzina, kad siužetinė linija ta pati.
Ar galėtų būti tęsinys? M.Repšys sakė, kad visi žino, jog Vandalas numiršta. Bet gal galėtų rojuje kažką nuveikti?
