-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

5 poetų grupės „Orbita“ eilėraščiai

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo eilėraščiais dalinasi poetų grupė „Orbita“. Tai tarpdisciplininio meno, išskirtinės ir inovatyvios poezijos kūrėjai. Grupė egzistuoja jau daugiau nei 20 metų, o savo sėkmę ir iligaamžiškumą jie argumentuoja tuo, jog neturi jokio manifesto. Visi grupės nariai – Arturas Punte, Vladimiras Svetlovas, Sergejus Timofejevas, Aleksandras Zapolius, Semionas Chaninas – užsiima viskuo. Šioje publikacijoje pateikiami eilėraščiai iš lietuviškų vertimų knygos „Orbita. Prekės iš kosmoso“ vertimų, kuriuos atliko žinomi lietuvių poetai ir vertėjai – Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Janauševičius, Rūta Mėlynė, Donatas Petrošius.
„Orbita“
„Orbita“ / Orbita nuotr./ 15min nuotr.

– Vladimir Svetlov

Pinigai

Nevykęs tarpininke

neatsilaikysi amžinajame

lėkime grožiui

srūvant į pinigus

nuneš tave -

veltui mėginsi užsikabinti

sakydamas pinigai

ne problema

kol yra pinigų

apmirinėsi

kaskart

tarsi pulsą

apčiuopdamas gerokai

sulysusią

piniginę

paskutines monetas

šąlančiais pirštais

mainysi į dar vieną norą

jei būtų tavo

mergina

pinigais mylėtum labiau

– Semion Chanin

***

nemanyk, kad benamis

jis tik pametė raktus

ir ketvirtą mėnesį nakvoja ant baldų

parduotuvės laiptelių

regis jam nelabai patogu

taip susirietus

bet iš tiesų jis akrobatas

ir šitaip snausti jam daug parankiau

iš kur ištraukei, kad jis mirė

pamanyk, nekvėpuoja

ko norėt iš pažengusių jogų

mokančių sulaikyti kvėpavimą daugeliui metų,

o, tiksliau, beveik amžiams

– Sergej Timofejev

Sveta

Aš Sveta, signalų siųstuvas,

Ir metų man nedaug, 24-eri;

Esu blondinė, kojos ilgos,

Žurnalą „Myliu“ pavartyti mėgstu.

Ir kai siunčiu signalą,

Jaučiu, kaip virpa oras

Ir skleidžiasi švytėjimas aplink.

Jaučiu, kaip atsarginįt galingumą jungia

Imtuvai vyrų. Atsimenu, kaip augau,

Vysčiausi, kol dar signalas buvo

Ganėtinai netvirtas, nestiprus.

Po to suderinau aš galingumą.

Dabar mane pagautų net berniūkštis,

Gatve ramiai greta patraukęs

Ir gal, sukaupęs drąsa, tylutėliai klaustų:

„Sakykit, teta... teta, ar jūs – manekenė?“

Aš Sveta, signalų siųstuvas,

Aš meilės radijas su kojom lig ausų.

Pagauk mane, praeivi ir kolega,

Kol dar esu ir kol signalas sklinda.

– Artur Punte

***

Ji gerai pasiruošė:

išsiskyrė su vaikinu

išėjo iš darbo

išnuomojo pirktą už paskolą butą

pardavė automobilį

išdalino draugėms savo daiktus

ir nuolaidų korteles

visą muziką permetė į mp3

ištrynė paskyrą ir senus laiškus

nusipirko naują nešiojamą kompiuterį

aplankė močiutę ir tetas

išmokė mamą rašyti SMS

susitaikė su jaunesniąja seserimi

metė valgyti mėsą, skaityti naujienas

pagaliau grąžino į biblioteką natas

užsisakė keletą dalykinių naujienlaiškių.

Su lentele „Berlynas“ sustabdė fyr`

ir per visą Lenkiją nepratarė nė žodžio...

O dabar, pakeitusi kelis nuomotus butus

migdama viena kambary

buvusių nuomininkų baltai nudažytomis sienomis

ji žvilgsniu tyrinėja tamsų orą, kuriame

aiškiai jaučiamas nematomas kažkieno

buvimas

ji įsiklauso į save – kaip gera būtų aiškiai žinoti

kad dabar tai jau iš tikrųjų

viskas taip, kaip turi būti.

- Žorž Ualik

MELIONŲ! NORIU! MELIONŲ!

šviesiai rausvų, geltonų,

šlamšti glėbiais juos, delnu

rieškučiomis kimšt

į dantis

ir į dantenėles.

Ir trankytis barganais keleliais,

Ir knarkt naktimis sočiai žinant,

kad nebejauti

nuosavo dugno.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Užsisakykite 15min naujienlaiškius