Tačiau ar tai reiškia, kad mokydamiesi poeziją atmintinai vaikai išmoksta žodžius, tačiau nesupranta prasmės?
Kembridžo universiteto dėstytojas Davidas Whitley sako, kad nebūtinai yra taip. Jis teigia, kad nors kai kurie žmonės su siaubu prisimena, kaip prieš klasę reikėdavo atmintinai sakyti eilėraščius, poezijos mokymasis gali būti gyvenimą praturtinantis potyris.
Tie, kurie mokėjo eilėraščius mintinai, turėjo asmeniškesnį ryšį su eilėraščiu.
Jis cituoja tyrimo, kurio metu buvo tirti 500 žmonių, duomenis. Jis sako: „Tie, kurie mokėjo eilėraščius mintinai, turėjo asmeniškesnį ryšį su eilėraščiu, – jie mėgo jo garsą ir reikšmę, o taip pat eilėraštis siejosi ir su jų gyvenimo įvykiais – su žmonėmis, kuriuos jie mylėjo, ar su kitais svarbiais dalykais“.
Beje, jis pastebi tendenciją, kad nors eilėraščių mokymasis atmintinai nyksta iš mokyklų, jis tapo šeimos kultūros dalimi – nereta šeima mėgsta namuose cituoti eilėraščius.
Psichoterapeutė Philippa Perry su tuo sutinka. Ji teigia, kad mokymasis atmintinai – tiek poezijos, tiek muzikos kūrinių grojimo – reiškia, kad tai tu visuomet turėsi su savimi: „Tai panašu į įrašą kūne“. Psichoterapeutė sako, kad mokymasis atmintinai gerina ir smegenų darbą.
