Iki šiol architektūros gidai buvo laikomi vienais sudėtingiausių leidinių, kuriuos galima pritaikyti įtraukiajai leidybai. Juose tekstas ir vaizdas yra neatsiejami – archyvinės fotografijos, brėžiniai, žemėlapiai ir pastatų vaizdai perteikia ne mažiau informacijos nei pats tekstas. Todėl kuriant prieinamą leidinį reikėjo ne tik pritaikyti knygos techninį formatą, bet ir aprašyti visą vizualinę medžiagą.
„Kone didžiausias iššūkis – pasakoti apie architektūrinę aplinką žmogui, kuris niekada jos nematė. Nuolat kyla klausimų: kaip aprašyti erdvių mastelį? Kaip papasakoti apie medžiagiškumą, jei nėra galimybės jo paliesti? Be to, architektūros leidiniuose sudėtinga ne tik perteikti vaizdus žodžiais, bet ir išlaikyti architektūrinės kalbos tikslumą, todėl ieškojome būdų, kaip sudėtingas architektūros sąvokas padaryti suprantamas ir kartu neprarasti jų tikslumo“, – pasakoja leidyklos „Lapas“ atstovai.
Prie leidinio kūrimo prisidėjusi Lietuvos audiosensorinė biblioteka pabrėžia, kad architektūros leidinių pritaikymas yra viena sudėtingiausių įtraukiosios leidybos sričių. „Vienas didžiausių iššūkių – iliustracijų aprašai, nes tai ne techninis, o kūrybinis darbas. Nuolat tenka ieškoti balanso tarp aprašų išsamumo ir aiškumo – kas jau yra perteklinė informacija, o kas būtina, kad žmogus, nematantis vaizdo, vien tik iš teksto galėtų susidaryti kuo tikslesnį vaizdinį. Kadangi įtraukioji leidyba architektūros tema vis dar gana nauja sritis, tenka ieškoti sprendimų praktiškai nuo nulio ir mokytis proceso metu“, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos atstovė Inesa Rinkevičiūtė.
Kuriant leidinį glaudžiai bendradarbiavo architektai, redaktoriai, dizaineriai, prieinamumo specialistai ir neregių bendruomenės atstovai. Toks skirtingų sričių dialogas buvo būtinas siekiant užtikrinti, kad architektūros objektai būtų aprašyti tiksliai, aiškiai ir iš tiesų padėtų skaitytojams susidaryti kuo tikslesnį erdvių vaizdinį.
„Architektai padeda užtikrinti turinio tikslumą, redaktoriai – kalbos aiškumą ir sklandumą, o prieinamumo specialistai įvertina, ar aprašai iš tiesų yra naudingi žmonėms, kurie jais naudosis. Ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimas su pačia bendruomene – rengiant pirmuosius Neringos architektūros gido aprašus buvo kviečiami neregių bendruomenės atstovai, kurių pastabos leido sukurti kokybiškesnį leidinį“, – pasakoja I.Rinkevičiūtė.
Elektroninė EPUB versija suteikia galimybių, kurių neturi spausdintas leidinys. Skaitytojai gali naudotis interaktyviais žemėlapiais, greitai pereiti prie konkrečių objektų, o architektūros maršrutai susieti su skaitmenine navigacija. Tai leidžia patogiau pažinti Neringos architektūrą keliaujant su telefonu ar planšete.
„Architektūros gidų vizualinę medžiagą skaitant, o ne matant, ji atsiskleidžia visai kitaip. Dažnai regintys žmonės tik nuskenuoja fotografiją, o detalūs aprašai skatina sustoti, įsigilinti ir architektūrą įsivaizduoti sąmoningiau. Tai kitoks santykis su architektūra, kuris gali praturtinti kiekvieno skaitytojo patirtį“, – sako leidyklos „Lapas“ įtraukios leidybos projektų vadovė Ugnė Misevičiūtė.
Pasak I.Rinkevičiūtės, prieinamas EPUB leidinys architektūros gidą praturtina naujomis galimybėmis. „Prieinamoje EPUB versijoje ne tik atsiranda išsamūs iliustracijų aprašai, bet ir galimybė nuotraukas išsididinti – prisiartinus geriau įsižiūrėti į architektūros detales. O kiekvieną pastato aprašą papildančios geografinės nuorodos į interaktyvius žemėlapius leis skaitytojui ne tik suprasti, kokioje tiksliai miesto vietoje konkretus objektas yra, bet ir matys, kokiu atstumu jis nutolęs nuo skaitytojo buvimo vietos, kaip patogiau iki jo nueiti ar nuvažiuoti, kiek maždaug užtruks kelionė “, – sako ji.
Naujasis EPUB leidinys skirtas ne tik žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Pasak leidėjų, įtraukioji leidyba kuria patogesnę skaitymo patirtį visiems – elektroninė knyga leidžia lengvai naršyti turinį, skaityti keliaujant, naudotis įvairiais skaitymo įrenginiais ir pasirinkti individualiai patogiausią informacijos gavimo būdą. „Patogesnė navigacija, galimybė reguliuoti teksto nustatymus, naudotis interaktyviais žemėlapiais ar nuorodomis pagerina skaitymo patirtį kiekvienam. Įtraukioji leidyba nėra sprendimas tik nedidelei auditorijai – taikant jos principus dažniausiai sukuriama patogesnė knyga visiems“, – pabrėžia I.Rinkevičiūtė.
Leidyklai „Lapas“ tai dar vienas žingsnis nuosekliai plėtojant įtraukiąją leidybą Lietuvoje. Po sėkmingų architektūros gidų serijos leidimų spausdintu formatu, dabar vienas populiariausių leidinių – „Neringa. Architektūros gidas“ – skaitytojus pasiekia ir nauju, visiems prieinamu formatu.
„Kuo mažiau kliūčių tarp skaitytojo ir knygos, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus skaitys. Kai knyga visada yra telefone, planšetėje ar skaityklėje, ji tampa natūralia kasdienybės dalimi. Skaitmeniniai formatai suteikia pasirinkimo laisvę, o prieinami EPUB leidiniai leidžia skaityti ir tiems žmonėms, kuriems tradicinis spausdintas formatas nėra prieinamas“, – sako I.Rinkevičiūtė.
Pirmasis Lietuvoje įtraukus architektūros gidas įrodo, kad architektūrą galima ne tik pamatyti – ją galima išgirsti, perskaityti, įsivaizduoti ir patirti.
