Leidyklos „Pflaumbaum“ organizuojamas nemokamas renginys – unikali proga iš arčiau pažinti tiek lietuvių, tiek baltarusių autorių kūrybą. Aukštos kokybės baltarusišką literatūrą publikuojanti leidykla į baltarusių kalbą išvertė puikiai žinomą V. Kulvinskaitės romaną „kai aš buvau malalietka“ (blr. – „jak ja byla malalietkai“), G.Kazlauskaitės eilėraščių rinkinį „Įspūdingi laikai“ (blr. – „Čaroŭny čas) taip pat visai neseniai išleido ir baltarusių autorės J. Kaliados romaną „Pieramiena miescaŭ“ (liet. – „Pasikeitimas vietomis“).
„Mums, kaip leidyklai, ypač įdomi šiuolaikinė, moterų autorių literatūra. Atsirinkdami lietuviškas knygas siekiame, kad jos ne tik turėtų aukštą meninę vertę, bet ir būtų kuo labiau lietuviškos, pasakojančios apie šalį, jos kultūrą, kasdienį gyvenimą – tai domina skaitytoją“, – sako „Pflaumbaum“ vyr. redaktorė Alena Kazlova.
Pasak jos, abejonių dėl V.Kulvinskaitės autobiografinio romano „kai aš buvau malalietka“ pasirinkimo versti iš lietuvių į baltarusių kalbą (vertė Siuzanna Paukshtela) nekilo. Ši nuoširdi ir ironiška istorija apie 1990-ųjų Vilniuje augusią paauglę, kuriai tenka išgyventi jaunystės dramas, maištus, pirmąją meilę, susidurti su tapatybės paieškomis paliečia daugelį.
Knyga ne tik autentiškai perteikia laikmečio nuotaikas, bet ir atspindi postsovietinio laikotarpio realijas, artimas ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos skaitytojams. „Romane gvildenama daug sudėtingų temų, kurių trūksta baltarusių literatūroje – tarp jų ir, pavyzdžiui, abortai. Kalbėjimas apie tai atveria galimybes diskutuoti“, – tikina A.Kazlova.
Ne ką mažiau dėmesio sulaukė ir G.Kazlauskaitės „Įspūdingi laikai“ eilėraščių rinkinys (vertė Uladzislau Harbacki), kuriame autorė jautriai ir filosofiškai nagrinėja asmeninius išgyvenimus, keldama klausimus apie gyvenimo prasmę, žmogaus santykį su pasauliu. „Autorės kūryba kupina lietuviškos melancholijos, tačiau šmaikšti ir subtili tuo pat metu – nieko panašaus į jos poeziją nesu skaičiusi, jos eilėraščiai tarsi gydo, pripildo vidine ramybe“, – tikina pašnekovė.
Ji prisiminė G.Kazlauskaitės rankraštį skaičiusi ant ežero kranto Berlyne, tuomet esą pagalvojusi – „skaityti šią poeziją lyg žvelgti į ežerą: matai ne tik jį, bet ir savo atspindį jame – pastebi tai, kas verda pačios viduje, galiausiai atrandi ramybę“.
Pasak A.Kazlovos, baltarusiai pastaraisiais metais vis labiau domisi lietuvių literatūra, vis dažniau teiraujasi lietuvių autorių knygų. Pernai Vilniaus knygų mugėje Jurgio Kunčino „Tūlos“ ir Antano Škėmos „Balta drobulė“ vertimai į baltarusių kalbą tapo bestseleriais. Tuo tarpu šiemet planuojama, kad dėmesio turėtų sulaukti ir naujai išleista šiuolaikinės lietuvių poezijos antologija, Henriko Radausko eilėraščiai, tautosakos elementais praturtinto Kotrynos Zylės romano „Mylimi kaulai“ vertimas.
„Baltarusijos režimas daro viską, kad apkartintų baltarusių ir lietuvių santykius. Manau, kad mes, kultūros žmonės, turime tam pasipriešinti ir siekti gražaus tarpkultūrinio ryšio. Artimiau pažinusi lietuvius supratau, kokia tai draugiška, linksma, intelektuali tauta. Žaviuosi kaip jūs šiltai ir atvirai bendraujate, net jei vadinate save intravertais. Labai noriu, kad baltarusiai tai pamatytų, o literatūra – puikus būdas tai padaryti“, – sako „Pflaumbaum“ vyr. redaktorė.
Susitikimas su rašytojomis G. Kazlauskaite, V. Kulvinskaite bei Juhasia Kaliada vyks vasario 27 d., ketvirtadienį, 19 val., bare „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B, Vilnius). Renginys nemokamas, jis vyks dviem – lietuvių ir baltarusių kalbomis.
Knygų autores taip pat bus galima sutikti vasario 27–kovo 2 dienomis parodų centre „Litexpo“ vyksiančioje 25-ojoje Vilniaus knygų mugėje.
Leidykla „Pflaumbaum“ taip pat kviečia dalyvauti kovo 1 d., šeštadienį, 14 val. 5.1 konferencijų salėje vyksiančioje diskusijoje „Ar menas gali tapti diplomatiniu tiltu?“, kurioje dalyvaus Nobelio premijos laureatė, baltarusių rašytoja, žurnalistė Svetlana Aleksijevič, fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Sutkus, poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė, renginį moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė.
